Stalo tenisininkas, krepšininkas, sporto treneris, pedagogas.

Gimė 1912 11 19 Rygoje – mirė 1988 03 02 Panevėžyje.

Mokėsi Aukštelkų (Radviliškio r.) kaimo mokykloje, Radviliškio progimnazijoje. 1932 m. baigė Šiaulių gimnaziją, studijavo anglų ir vokiečių kalbas Lietuvos universiteto Humanitariniame fakultete, 1938 m. baigė Aukštuosius kūno kultūros kursus.

1932 m. pradėjo dalyvauti stalo teniso varžybose. Daugkartinis Lietuvos stalo teniso čempionas ir pasaulio čempionatų dalyvis. 1934–1939 m. – Lietuvos krepšinio ir stalo teniso rinktinių narys, keturis kartus dalyvavo pasaulio stalo teniso pirmenybėse, 1939 m. laimėjo 4-tą vietą. 1937, 1940, 1942–1944, 1949–1951 m. dvidešimt tris kartus stalo teniso Lietuvos čempionas, iš jų aštuonis kartus vienetų varžybose. 1950 m. – SSRS stalo teniso turnyro nugalėtojas, 1951 m. – SSRS stalo teniso dvejetų varžybų čempionas. 1948–1956 m. vadovavo Lietuvos rinktinei. 1949–1951 m. – SSRS stalo teniso rinktinės narys. 1937–1940 m. – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas, 1937–1938 m. – Lietuvos krepšinio čempionas.

Nuo 1938 m. – Šiaulių apygardos sporto organizatorius. Pokario metais sovietų suimtas, 1945–1947 m. kalintas Sibiro tremtyje. Nuo 1947 m. gyveno Panevėžyje. 1947–1957 m. – Panevėžio 1-osios vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas. 1951 m. įkūrė pirmąją vaikų sporto mokyklą Panevėžyje, 1951–1969 m. jai vadovavo, dirbo treneriu. 1969–1974 m. – Panevėžio miesto kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas. 1973 m. išėjęs į pensiją ir toliau iki pat mirties aktyviai dalyvavo Panevėžio miesto sporto veikloje.

Pasižymėjo kaip sumanus ir kūrybingas mokytojas, krepšinio, stalo teniso specialistas. Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje įkūrė krepšinio, lengvosios atletikos, futbolo, žiemos sporto ir kitas sekcijas. Jo treniruojami I-osios vidurinės mokyklos moksleiviai krepšininkai sąjunginėse „Spartako“ draugijos pirmenybėse 1951 m. laimėjo I vietą, pasiekė aukščiausių rezultatų kitose Lietuvos bei SSRS sporto varžybose. Treneris parengė nemažai aukštos klasės krepšinio ir stalo teniso sportininkų Lietuvos rinktinėms. Panevėžyje išugdė aštuonis pirmuosius stalo teniso sporto meistrus, iš jų žymiausi – daug metų SSRS rinktinėje žaidę Aldona Kondrotaitė-Skarulienė ir Vytautas Vaidžiulis. A. Kondrotaitė-Skarulienė su Lietuvos rinktine laimėjo SSRS čempionatą, tapo pasaulio ir Europos čempione.

Ilgametis Lietuvos stalo teniso federacijos prezidiumo narys, trenerių tarybos pirmininkas. Lietuvos stalo teniso asociacijos garbės narys.

V. Variakojis nuosekliai propagavo kūno kultūrą ir sportą, parašė knygas „Stalo tenisas“ (1959), „Kartu su sportu“ (1988) .

Įvertinimas
SSRS sporto meistras (1952).
SSRS nusipelnęs treneris (1957).
LSSR nusipelnęs kūno kultūros ir sporto veikėjas (1964).
Panevėžio miesto garbės pilietis (2012).

Atmintis
Nuo 1981 m. Panevėžyje rengiami Vilhelmo Variakojo taurės stalo teniso turnyrai. 1994 m. Panevėžio vaikų sporto mokykla (Elektros g. 11) pavadinta Vilhelmo Variakojo vardu. Prie jos 1989 m. atidengta atminimo lenta (aut. A. Vytėnas). V. Variakojo antkapinį paminklą Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse puošia bareljefas (aut. A. Vytėnas). Įsteigta V. Variakojo vardo žvaigždė  „Už nuopelnus Panevėžio sportui” – aukščiausias Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro apdovanojimas, teikiamas ypatingai nusipelniusiems Panevėžio miesto sportui. 2014 m. jo vardu pavadinta gatvė Panevėžyje. 2010 m. V. Variakojo vaikų sporto komplekse atidarytas jo atminimui skirtas muziejus, 2018 m. reorganizuotas į V. Variakojui skirtą ekspoziciją Panevėžio sporto istorijos muziejuje. 2022 m. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos vidinio kiemelio sienoje atidengtas V. Variakojui skirtas bareljefas (aut. V. Tallat-Kelpša). Tai gimnazijos abiturientų tėvų dovana gimnazijai.

V. Variakojis – apie Panevėžį:
„Dar ir dar kartą prisimenu tuos puikius Panevėžio I vidurinės mokyklos mokinius, kurie savo darbu statė ateities rūmus. Ir stalo tenisui, ir kitoms sporto šakoms. /…/ Panevėžio I vidurinė buvo laikoma krepšinio mokykla, tačiau nemažas dėmesys buvo skiriamas ir kitoms, kiek nors mokykloje prieinamesnėms sporto šakoms. Visi kartu sukibę rovėm medžius, skaldėme akmenis, ruošėm lauko teniso, tinklinio, mažojo krepšinio aikšteles, plėtėm futbolo aikštę. Žiemą, norėdami pažaisti ledo ritulį, aikšteles turėdavom patys užlieti vandeniu – tad ir nešiodavom jį visi kibirais iš mokyklos. Paskui rengdavom ledo ritulio varžybas, „Šimto lazdų“ turnyrus (tiek lazdų pasigamindavo patys mokiniai), kurie tęsdavosi visą žiemą. Klasėse, kur buvo mažiau berniukų, ledo ritulį žaisdavo net mergaitės…“ (Variakojis V. Kartu su sportu. Vilnius, 1988. P. 162)

Nuotraukoje Vilhelmas Variakojis. Prieiga internete: https://www.panevezys.lt/lt/gyventojams/apie-panevezi/garbes-pilieciai.html

---

Svarbesnė literatūra apie V. Variakojį

1. Baliūnas, Vytautas. Vilius Variakojis: (1912–1988). Portr. // Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, 1727–2002. Panevėžys : UAB „Nevėžio sp.“, 2002. P. 115–119.
2. Bogušas, Mykolas Vygintas. Metai, nepraėję pro šalį // Bogušas, Mykolas Vygintas. Rakete išbandantys pasaulį… : Lietuvos stalo teniso almanachas. Kaunas : LKKA, 2001, p. 153–156.
3. Markuckytė, Elena. Lietuvos sporto legenda V. M. Variakojis : nacionalinių vertybių rinkimai 2012 / Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas. Iliustr. // Respublika. 2012, lapkr. 23, p. 14.
4. Markuckytė, Elena. Viliui Variakojui – 100 metų / Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas. Nuotr. // Panevėžio balsas. 2012, lapkr. 19, p. 8.
5. Savinčius, Algirdas. Mokytoją Vilių Variakojį prisiminus… Iliustr. // Sandrava. 2010, gruodis (nr. 3), p. 15.
6. Variakojis Vilhelmas Martynas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2013, [t.] 24, p. 687.
7. Variakojis Vilhelmas Martynas. Portr. // Lietuvos sporto enciklopedija. Vilnius : Lietuvos sporto informacijos centras, 2013, [t.] 2, p. 897.
8. Variakojis, Vilius. Kartu su sportu. Vilnius : Vyturys, 1988. 179, [3] p. : iliustr.