Plento dviratininkė.
Gimė 1967 04 05 Mediniuose (Pasvalio r.).
1973–1976 m. mokėsi Vidugirių (Pasvalio r.) pradinėje mokykloje, 1976–1981 m. – Saločių (Pasvalio r.) vidurinėje mokykloje. 1984 m. baigė Panevėžio internatinę sporto mokyklą. Studijavo Lietuvos kūno kultūros institute.
Gyvena Panevėžyje, iki 2020 m. dirbo Panevėžio „Fortūnos“ dviračių sporto klubo vadybininke.
Tris kartus Lietuvos čempionė: grupinių lenktynių 50 km (1983) ir 70 km (1986), 25 km komandinių lenktynių (1983, su Panevėžio komanda). SSRS čempionė: 50 km komandinių lenktynių (1984, 1985, su „Dinamo“ komanda; 1987, 1988, su SSRS rinktine), 70 km grupinių lenktynių (1987), 80 km grupinių lenktynių (1984, 1988), žiedinių lenktynių (1987), daugiadienių komandinių lenktynių (1983–1985, su „Dinamo“ komanda). SSRS vicečempionė: 25 km pavienio starto (1988), daugiadienių individualiųjų lenktynių (1988). SSRS čempionatų bronzos medalininkė: 50 km komandinių lenktynių (1983, su Lietuvos rinktine), daugiadienių individualiųjų lenktynių (1983, 1987). 1988 m. nugalėjo SSRS taurės varžybų 87 km grupinėse lenktynėse. Pasaulio 50 km komandinių lenktynių (1989 Šamberi, Prancūzija) čempionė (su SSRS komanda), 54 km komandinių lenktynių (1988 Gentas, Belgija) vicečempionė (su SSRS komanda). Seulo olimpinių žaidynių (1988 Pietų Korėja) 82 km grupinėse lenktynėse pelnė bronzos medalį (su SSRS komanda).
L. Zilporytė – pirmoji lietuvė, dalyvavusi prestižinėse lenktynėse „Tour de France“ Prancūzijos keliais ir pirmoji Lietuvos dviračių sporto atstovė – olimpinių žaidynių dalyvė.
1999–2005 m. Panevėžyje buvo rengiamos L. Zilporytės vardo taurės tarptautinės daugiadienės dviračių lenktynės.
L. Zilporytės treneriai – Antanas Daubaras (pirmasis), Valerijus Konovalovas.
Aukščiausi pasiekimai
1988 m. Seulo olimpinių žaidynių 82 km grupinės lenktynės – bronzos medalis.
1989 m. pasaulio čempionato Šamberi (Prancūzija) 50 km komandinės lenktynės – aukso medalis.
Nuotraukoje Laima Zilporytė. Alfredo Pliadžio nuotrauka. 2018. Prieiga internete: https://www.vle.lt/Straipsnis/Laima-Zilporyte-110263
Svarbesnė literatūra apie L. Zilporytę
1. Kontrimavičiūtė, Inga. Gyvenimas ant dviračio ratų : [apie sportininkų panevėžiečių Konovalovų šeimą: dviratininkę Laimą Zilporytę, jos vyrą trenerį Valerijų Konovalovą, sūnų Ignatą ir dukrą Irmą]. Iliustr. // Panevėžio balsas. 2013, gruod. 2/8, p. 8–10.
2. Pinigis, Ginas. L. Zilporytei – olimpiados bronza. Iliustr. // Panevėžio tiesa. 1988, rugs. 28.
3. Marcinkevičiūtė, Marytė. Pergalės troškulys. Iliustr. // Mes ne pėsti mes važiuoti. Vilnius, 1998, d. 1, p. 146–151.
4. Turčinskienė, Zina. Legendinei dviratininkei brangiausias – olimpinis medalis. Iliustr. // Respublika. 2005, liep. 22, p. 21.
5. Zilporytė Laima. Portr. // Lietuvos sporto enciklopedija. Vilnius : Lietuvos sporto informacijos centras, 2014, [t.] 2, p. 995.
6. Zilporytė Laima. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2014, [t.] 25, p. 602.