Joks miestas neįsivaizduojamas be viešąsias erdves puošiančių meno kūrinių. Jie miestą daro jaukesnį. Panevėžys ne išimtis – jo aikštėse ir skveruose pastatytų dekoratyvinių skulptūrų ir paminklų skaičius jau perkopė šimtą. Čia stovi žymių Lietuvos skulptorių – Roberto Antinio ir jo sūnaus Roberto Antinio jaunesniojo, Broniaus Zalenso, Regimanto Midvikio, kitų autorių darbai. Miesto erdvėse puikiai pritapę ir kraštiečių menininkų – Juozo Zikaro, Bernardo Bučo, Stanislovo Kuzmos, Algimanto Vytėno, Alfrido Pajuodžio, Juozo Lebednyko, Vytauto Tallat-Kelpšos kūriniai.
Iki šių dienų Senosiose miesto kapinėse yra išlikę XIX a. pab. – XX a. pr. paminklai. Tarpukariu miesto kapinėse buvo statomi profesionalių skulptorių darbai. 1930 m. Ramygalos gatvės kapines papuošė Juozo Zikaro paminklas 1918–1919 m. už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams. Bernardas Bučas sukūrė antkapinius paminklus pedagogei Veronikai Būtėnienei ir rašytojai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. Jo „Šv. Aloyzas“ – pastatyta 1933 m. Pavasarininkų kiemelyje prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. 1943-iaisais miesto ligoninės kieme atidengtas dar vienas Bernardo Bučo darbas – paminklas sovietų nukankintiems Panevėžio medikams.
Sovietmečiu Panevėžyje iškilo tuomet klestėjusios monumentaliosios skulptūros kūriniai – Antano Dimžlio „Laisvės daina“, Kazio Kisielio „Žemė-motina-taika“, Broniaus Vyšniausko „Pramonė“. 9-ajame dešimtmetyje sutvarkius senąją Nevėžio vagą, miesto centrinėje dalyje suformuota Senvagės poilsio zona. Pirmąja ją papuošusia skulptūra tapo Aloyzo Smilingio „Besimaudanti“, pastatyta 1984 metais, o per paskutiniuosius tris dešimtmečius šioje teritorijoje iškilo ištisas skulptūrų parkas. Pradėjus rengti kūrybines stovyklas, miestą pradėta sparčiau puošti dekoratyvinėmis skulptūromis. 1999-ųjų stovykloje sukurtais darbais papuošta Laisvės aikštė bei kitos centrinės miesto dalies erdvės. Po šešerių metų skulptoriaus Vytauto Tallat-Kelpšos iniciatyva suorganizuotas pirmasis Akmens skulptūros simpoziumas, vėliau tapęs tradiciniu, išaugusiu į kas dvejus metus vykstantį tarptautinį renginį. Jo metu sukurtus meno kūrinius autoriai taip pat dovanoja mūsų miestui.
Viešųjų erdvių meno kūriniai yra ne tik miesto puošmenos. Kasdien skubėdami pro šalį dažnai net nesusimąstome, ką jie simbolizuoja, kokiam įvykiui pažymėti ar kokiam asmeniui įamžinti skirti. Vykdydami projektą „Panevėžio krašto istorijos ir kultūros virtualios atodangos“ Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojai parengė šiuos miesto kultūros objektus apjungiantį ir visuomenei pristatantį darbą. Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriuje parengta virtuali galerija, kurioje pristatomos 179 Panevėžio viešąsias erdves puošiančios skulptūros – dekoratyvinės, monumentai, paminklai įvairiems istoriniams įvykiams pažymėti, žymiems asmenims atminti, taip pat meninę vertę turintys antkapiniai paminklai. Kai kurios skulptūros įtrauktos į LR Kultūros vertybių registrą. Rasite informacijos apie stogastulpius, koplytstulpius ir kryžius.
Skulptūrų aprašuose pateikiami jų pavadinimai, autoriai, sukūrimo metai, literatūra apie jas ir žemėlapiai ar schemos. Galerijoje – 400 nuotraukų, kurias specialiai šiam projektui pateikė jų autoriai: Asta Rimkūnienė, Megana Pesse, Ilona Biržytė, Gitana Gritėnaitė, Sigita Marcinkevičienė, Loreta Dundulienė, Malvina Zimblienė, Aušra Veličkienė, Aivaras Neimontas, Virginijus Benašas, Audrius Mikeliūnas ir Gintaras Lukoševičius.
Dėkojame Karolinai Jakaitei-Ažusienienei už bendradarbiavimą. Jos baigiamasis bakalauro darbas „Skulptūriniai ženklai Panevėžio miesto centrinėje dalyje: idėja ir plastika“ įtrauktas į skulptūrų literatūros sąrašus.
Jei turite vertingos informacijos, kviečiame bendradarbiauti.
Parašykite mums ir galeriją papildysime!
Galeriją parengė
Asta Rimkūnienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius
asta.rimkuniene@pavb.lt