Bronius Vaidutis Kutavičius gimė 1932 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio apskrityje, Molainių kaime. Buvo jauniausias iš penkių Anelės ir Felikso Kutavičių vaikų. 1938–1942 m. mokėsi Molainių pradinėje mokykloje. Baigęs pradinę mokyklą, lankė Panevėžio septynmetę muzikos mokyklą, kurioje mokėsi groti smuiku, lankė fortepijono, muzikos teorijos ir istorijos, solfedžio pamokas. 1949–1952 m. mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje (dėst. Vytauto Kligio smuiko klasėje). 1952–1955 m. tarnavo sovietų armijoje Vorošilovograde (Ukraina), kariniame orkestre grojo valtorna. Grįžęs po armijos, 1955–1957 m. pratęsė studijas Panevėžio muzikos mokykloje: lankė chorinio dirigavimo (dėst. A. Liberio klasė), harmonijos (dėst. A. Belazaro klasė) pamokas. 1957–1958 m. dirbo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (dabar Vilniaus pedagoginis universitetas) Muzikos katedroje laborantu. 1958–1959 m. mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (dabar Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija) Juozo Karoso kompozicijos klasėje. 1959–1964 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Antano Račiūno kompozicijos klasėje. 1964–1965 m. ėjo muzikos redaktoriaus pareigas LTSR valstybinėje filharmonijoje, dirbo koncertmeisteriu. 1967 m. tapo Lietuvos kompozitorių sąjungos nariu, 1974–1989 m. – jos valdybos narys, nuo 1993 m. – Kompozicijos katedros profesorius.

Daugelį metų dirbo muzikos pedagogo darbą. 1965–1969 m. dėstė Vilniaus kultūros mokykloje, 1969–1974 m. Vilniaus pedagoginiame institute, 1974–1975 m. – Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija), 1975–2000 m. M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, 1985–2000 m. – Lietuvos muzikos akademijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija).

Bronius Vaidutis Kutavičius buvo didis kūrėjas ir žmogus, nepasidavęs sovietiniam režimui, drąsiai pasisakęs už laisvę ir deklaravęs meilę tėvynei savo kūryboje. Į kūrybą žiūrėjo labai atsakingai, laikydamasis motto: „šimtą kartų pagalvok – vieną kartą užrašyk“. Anot kompozitoriaus, praeitis jam buvo didžiausia paslaptimi, kurios jis ieškojo muzikoje, „jei nėra paslapties – nėra ir muzikos“. Jis pasižymėjo sugebėjimu užburti publiką, įtraukti ją dažnai į teatralizuotas apeigas, kuriose daug užuominų į istoriją, mitologiją, religiją, senąją liaudies kultūrą. Per savo gyvenimą sukūrė daug ir įvairaus žanro kūrinių. Pati svarbiausia ir reikšmingiausia kūrybos dalis – stambūs kantatinio-oratorinio žanro kūriniai: „Panteistinė oratorija“, „Paskutinės pagonių apeigos“, „Iš jotvingių akmens“, „Pasaulio medis“, „Magiškas sanskrito ratas“, kantata „Du paukščiai girių ūksmėj“, vokalinis instrumentinis ciklas „Jeruzalės vartai“, simfonija-oratorija „Epitafija praeinančiam laikui“, kameriniai instrumentiniai ir kiti kūriniai. Parašė 4 operas („Strazdas – žalias paukštis“, „Lokys“, operą vaikams „Kaulo senis ant geležinio kalno“, operą baletą „Ignis et fides / Ugnis ir tikėjimas“), daug kūrinių įvairiems kameriniams ansambliams, vargonams, chorui, orkestrui, vokalinių ciklų, sonatų, kūrinių chorui, dainų, muzikos kino filmams, dramos spektakliams.

Mirė 2021 m. rugsėjo mėn. 29 d. Vilniuje.

Įvertinimas

• Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ metų premija už „Dzūkiškas variacijas“ (1975);
• LTSR nusipelniusio kultūros ir meno veikėjo vardas (1982)
• LTSR valstybinė premija (1987)
• Jotvingių premija (1987)
• Lietuvos Nacionalinė kultūros ir meno premija (1995)
• Festivalio „Probaltica” (Torunė, Lenkija) prizas už kūrybinius laimėjimus (1996);
• Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas (1999)
• Karininkų kryžiaus ordinas už nuopelnus Lenkijos Respublikai (1999)
• Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ (2003)
• Prizas už geriausią sceninį kūrinį (diptiką „Ignis et fides”) Lietuvos kompozitorių sąjungos surengtame geriausių metų kūrinių konkurse (2003)
• Tarptautinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) prizas už kūrybą (2003)
• Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) „Metų autoriaus“ apdovanojimas (2004)
• B. Kutavičiaus violončelių oktetas „Andata e ritorno” buvo pripažintas geriausiu kameriniu kūriniu Lietuvos kompozitorių sąjungos metų kūrinių konkurse (2008);
• Geriausio sceninio kūrinio prizas už muziką Carlo Theodoro Dreyerio nebyliam filmui „Žanos d’Ark aistra” Lietuvos kompozitorių sąjungos metų kūrinių konkurse (2010);
• Prizas už kompoziciją „Balandžio 10-oji, šeštadienis…” sopranui ir simfoniniam orkestrui Lietuvos kompozitorių sąjungos metų kūrinių konkurse (2011).

Atmintis

Apie B. V. Kutavičių sukurtas dokumentinis filmas „Žemės muzika, vėjo spalva“, režisierius V. Imbrasas (1988). 2024 m. liepos 15 d. Panevėžio muzikos mokyklai suteiktas Broniaus Vaidučio Kutavičiaus vardas.