G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje parengta virtuali paroda pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, kuria kviečiame prisiminti neeilinius XX amžiaus pradžios įvykius, pajusti tautos istorinę atmintį įamžintą dvasinio kelio ženklais ir simboliais – išsaugotais ir atstatytais paminklais, memorialais savo didvyriams.

Istorinė atmintis sąlygoja tautinius idealus, kurie tampa moraliniu visuomenės pagrindu, tradicijos rėmais, orientyrais ateičiai – atsiranda poreikis tai įamžinti visuomenei suprantamais pavidalais, įvaizdžiais ir objektais.

„Vienas iš svarbiausių pamatinių lietuvių tautos ir valstybės gyvenimo dėsnių: istoriniai paminklai ir praeities kūriniai, bylodami apie brangią lietuvių tautai Lietuvos praeitį, stiprina gyvųjų tautinę sąmonę ir pasiryžimą.“

Šią ir šiandien aktualią mintį prieš pusę amžiaus išsakė Stasys Šilingas –  vienas iš ištikimiausių lietuvių tautinės savimonės puoselėtojų ir savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais.

Dailės ir literatūros kritikas, politinis bei visuomenės veikėjas Vytautas Bičiūnas dar 1923 metais kalbėjo: „nepasisems iš praeities Lietuvos sūnūs tvirtybės ir jėgos, jei visos tautos akivaizdoje pati visuomenė neiškels aikštėn tos tvirtybės apraiškų ir jos neprimins paminklais“.

Rengiantis pirmajam Nepriklausomybės jubiliejui, minint Nepriklausomybės dešimtmetį, penkioliktuosius metus, dvidešimtmetį, Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines šalyje prasidėjo paminklų statymo pakilimas: miestuose, miesteliuose ir kaimuose masiškai buvo statomi iliustratyvūs monumentai, kuklūs tipiniai paminklai, stogastulpiai ir kryžiai, pagerbiant Lietuvos Laisvę, Nepriklausomybės kovose žuvusias aukas. Juos statė įvairios visuomeninės organizacijos (pavasarininkai, ateitininkai ir kitos), bendruomenės ar pavieniai asmenys.

Paminklas Laisvės gynėjams yra ženklas, perduodantis atmintį ateities kartoms, todėl buvo kuriami ir statomi šventose tautai vietose: ant piliakalnių, kapinėse, mūšių laukuose, arti bažnyčių, o juose įamžinti simboliai komunikavo svarbiausią žinią – laisvė ir nepriklausomybė yra sakralus dalykas ir pamatinė tautos vertybė.

Monumentai puošiami reprezentuojančia romantizuota tautine simbolika bei metaforomis: deramą vietą užėmė Vytis, Dvigubas kryžius, Gediminaičių stulpų heraldiniai ženklai, Laisvės angelofigūra, mitinių ar tuometinių didvyrių figūros; pagrindui naudojama obelisko, kolonos ar postamento struktūra, kurio funkciją dažnai atlikdavo aukuras – amžinosios atminties ženklas.

Pirmosios Lietuvos Respublikos metais įvairius tautos simbolių ir heraldikos variantus kūrė dailininkai Tadas Daugirdas, Antanas Žmuidzinavičius, Adomas Varnas, Adomas Galdikas, Juozas Zikaras ir kiti.

Tarp didžiai nusipelniusių Lietuvos laivei žmonių mūsų žemėje amžinai ilsisi ir Lietuvos kariuomenės kariai, kurie per 1918 – 1920 metų Nepriklausomybės kovas padėjo pagrindus moderniam mūsų valstybingumui. Gindami laisvę žuvo arba vėliau nuo žaizdų, ligų mirė daugiau kaip 4 tūkst. karių.

Daugumą karių kapų žymi dailininkų Antano Aleksandravičiaus ir Adomo Varno sukurti betoniniai kario kryželiai. 1927 m. Krašto apsaugos ministrui patvirtinus kryželio projektą, jie statyti iki pat 1940 vidurio.

Atgavus nepriklausomybę ant karių savanorių kapų vėl statomi betoniniai kryželiai, o po 2000 – ųjų metų skulptorius Gediminas Piekuras parengė betoninio kryželio modelio pritaikymą sunykusius kryželius atstatant naujais.

Paminklų statymą ir griovimą tautos ir valstybės raidos etapuose lemia politiniai, religiniai ir socialiniai virsmai; jie atspindi „pasaulio perkūrimą“, galios įtvirtinimą, griaunant senus stabus ir erdvę užpildant naujos ideologijos ženklais.

1940 m. okupacinė valdžia ėmėsi likviduoti nepriklausomos Lietuvos valstybingumo formas ir įvaizdžius  – prasidėjo iš viršaus inspiruotas ir vietos kolaborantų vykdomas Pirmosios Respublikos atminimo ženklų naikinimo vajus. Negailestingai buvo griaunami ir niokojami Lietuvos Nepriklausomybės metinių, žuvusių už Nepriklausomybę kovotojų, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, valstybės ir kiti menantys Lietuvos valstybingumą paminklai – iškilūs monumentai, didelės meninės vertės koplytstulpiai ir kuklūs pakelės kryželiai, ardomi kapai.

Istorikų atlikti tyrimai skelbia, jog ypatingai daug miesteliuose ir kaimuose esančių kryžių, koplytėlių ir paminklų su Nepriklausomybės simbolika buvo sunaikinta 1961-1967 m. laikotarpiu.

Kai kurioms vietos bendruomenėms visgi pavyko apginti „savo“ paminklus nuo naujosios ideologijos aktyvistų daugkartinių pasikėsinimų. Lietuvos žmonės įrodė, kad ir sunkiais okupacijos metais nestokojo tikėjimo, vilties ir laisvės idealų.

Atgimstančiai Lietuvai kilo poreikis iš naujo suvokti save kaip tautą, atgaivinti jos dvasinę jėgą valstybingumo ženklais – išsaugotais ir atstatytais monumentais. Daugybė tarpukariu statytų paminklų Laisvei ir  Nepriklausomybei, nugriautų ir suniokotų sovietinės okupacijos metais, buvo atstatomi visoje Lietuvoje. Beveik visi jie buvo rekonstruoti bandant sugrąžinti ne tik ankstesnį vaizdą (nors dažnai dėl ikonografinės medžiagos trūkumo naudotasi tik prastomis fotografijomis), bet ir autentišką simboliką.

Monumentų atstatymas buvo lydimas įtvirtinančių ritualų – žuvusių už tautinę valstybę pagerbimo, jų įšventinimo.

Istorinį memorialinį palikimą kone kasdien gali išvysti dažnas iš mūsų. Istorinės kapinės, monumentalūs didingi paminklai, kuklūs, standartiniai betoniniai kryželiai ar mediniai koplytstulpiai, kurių turėjo beveik kiekvienas didesnis Lietuvos miestelis, primena tuos, kurie liko mūšio laukuose atlaikydami lenkų ekspansiją, kovodami prieš Raudonąją, bermontininkų, ar Želigovskio armijas.

Idant istorinis paveldas netaptų vien tik fiziškai apčiuopiamais pavidalais, būtina jį aktualizuoti, komunikuoti, plėsti žmonių ratą, kuriems skelbiama tautos atminties žinia taptų suprantama ir svarbia.

Virtualia paroda aplankysime Panevėžio apskrities miesto, miestelio ar vietovės pirmosios Lietuvos Respublikos laikų paminklus Laisvei ir Nepriklausomybei, atskleisime jų unikalią istorinę ir meninę vertę, kilmės ir atgimimo idėjas..

Skaitytojai, perskaitę visus ar pasirinktus tekstus, galės įgyti ar išplėsti turimą informaciją, susieti su ankstesnėmis žiniomis apie Panevėžio apskrities istorinį memorialinį palikimą.

Parodos medžiaga struktūriškai pateikiama teritoriniu principu pagal apskrities miestus, miestelius ir už respublikos ribų – iki Latvijos Eglainės valsčiaus Červonkos kaimo kapinių, kuriose stovi didingas paminklas žuvusiems Lietuvos kariams, saugantis atmintį apie Lietuvos ir Latvijos Nepriklausomybės kovas.

Publikuojami tekstai skiriasi informacine talpa: vieni skirsniai teikia išsamias žinias apie aprašomus objektus, kituose – rodoma glausta, faktografinė informacija.

Rengiant parodą panaudoti gausūs šaltiniai: enciklopediniai žinynai, atlasai, istorijos ir dailės mokslų straipsniai, regioniniai leidiniai, memuarai, ikonografija, taip pat skaitmeniniai bibliotekų, muziejų duomenų bazių, informacinių portalų duomenys. Remtasi bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos centro Retų knygų ir rankraščių skyriaus ikonografija.

Nuoširdžiai dėkojame geranoriškai talkinusiems kolegoms ir ypatingai pagarbiai kraštotyrininkui, tautodailininkui Broniui Mažyliui, suteikusiam vertingų žinių rengiant medžiagą Paįstrio Nepriklausomybės stogastulpio istorijai.

Parengta pagal:

Atgimimo paminklai / sudarė A. Semaška. – Vilnius : „Politika” spec. žurn. leid., 1991. – t. : iliustr.
(1988-1991). – 1991. – 48 p.

Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai : atlasas : 1919-1940. – [Vilnius : Krašto apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, 2003] (Domeikava (Kauno raj.) : Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centras). – 231, [4] p. : iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose. – R-klės: p. 196-230. – Tiražas [2000] egz.. – ISBN 9986-738-49-0 (įr.)

Devyni Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dėsniai /Jonas Rekešius //Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena : straipsnių ir dokumentų rinkinys. – Vilnius : Žaltvykslė, [2007] (Kaunas : Aušra). – P.182-184

Tautos istorijos pasakojimo simboliai Lietuvos gyventojų tautinėje vaizduotėje / Irena Šutinienė. – Iliustr.. – Santr. angl.. – Bibliogr. išnašose // Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo. – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. – P. 297-326.

Apie paminklus tautinio atgimimo laikotarpiais. Lietuva 1918-1940 ir 1988-1993/ Giedrė Jankevičiūtė //Menotyra. – ISSN 1392-1002.- 1995, Nr. 2, p.60.

Kryžių naikinimo metas / Gražina Marija Matinaitienė. – Iliustr.- Santr. angl.. – Bibliogr. str. gale // Kultūros paminklai. – ISSN 1392-155X. – [Nr.]14 (2009), p. 107 – 120.

Socialinė atmintis ir šiuolaikinė lietuvių tautinė tapatybė / Irena Šutinienė. – Diagr.. – Santr. angl.. – Bibliogr.: 19 pavad. // Lietuvos etnologija. – ISSN 1392-4028. – [T.] 8(17) (2008), p. 31-55.

Vytautas Keršanskas. Dr. Laurynas Kasčiūnas: istorinės atminties politika – valstybingumo atrama. Prieiga per internetą Žiūrėta 2016 05 05

Aušra Rožankevičiūtė. Istorinis paminklas: sampratos analizė ir aktualizavimo galimybės. Magistro darbas. Vilnius. 2006. [Interaktyvus]. Prieiga per internetą  Žiūrėta 2016 05 10

Tomas Grunskis. Paminklas laisvei: erdvės ir daikto dilema šiuolaikiniuose kontekstuose. Prieiga per internetą Žiūrėta 2016 05 09

Tėvynei pasiaukojusių Lietuvos karių savanorių garbė negali išnykti iš atminties. Prieiga per internetą Žiūrėta 2016 05 10

Iliustracijos ir jų šaltiniai:

Paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę”. Fragmentas. [Nuotr. Aloyzas Petrašiūnas]. 2008-05-28. Prieiga per internetą Žiūrėta 2016 05 23