Iniciatyvą pastatyti paminklą žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę iškėlė Biržų XVIII šaulių rinktinė.

1927 metų pabaigoje, artėjant dešimtosioms Nepriklausomybės metinėms, XVIII šaulių rinktinės valdyba prakalbo apie paminklo statymą. Pradžioje buvo sumanyta statyti tokį paminklą, kuriuo būtų pagerbti ne tik žuvusieji dėl Lietuvos Nepriklausomybės, bet paminėtas ir Nepriklausomybės dešimtmetis, taip pat pagerbtas kuris nors žymesnis Biržų krašto veikėjas.

1928 metais ne kartą buvo tartasi, kur statyti paminklą. Apžiūrėtos visos svarbesnės Biržų vietos. Į Biržus atvykęs skulptorius Robertas Antinis pritarė nuomonei, kad paminklui tinkamiausia vieta yra bažnyčios aikštė, o paminklo fasadas turėtų būti į Vytauto gatvės pusę.

1928 metų liepos 29 dieną buvo pašventintas kampinis paminklo akmuo ir 1929 m. kovo 21 dieną XVIII rinktinės valdyba nutarė statyti štai kokį paminklą: „ Paminklas statomas iš akmenų. Apatinėje jo dalyje, priešakinėje pusėje, padaromos marmurinės durys, kuriose aukso raidėmis surašomi visi Biržų apskrities žuvusieji dėl Lietuvos Nepriklausomybės karžygiai. Viršutinėje dalyje, priešakinėje pusėje, stovi moteriškė ir abiem rankomis laiko vainiką, o antroje pusėje – šaulių ženklas, aukščiau ženklo užrašas: L. Š. S. XVIII Rinktinė ir žemiau ženklo „1918 – 1928 m“. Paminklo viršus baigiasi religiniu kryžiumi“. Paminklo autorius – skulptorius Robertas Antinis.

Paminklas buvo iškilmingai atidengtas 1931 metų rugsėjo 13 dieną.

Biržiečiai paminklą praminė ,,Birute“, nors šis paminklas turi savo tikrąjį pavadinimą – Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę.

Po paminklo atidengimo Nepriklausomybės aikštė tapo iškilmių ir paradų vieta.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, 1946 metais paminklas buvo susprogdintas ir užkastas ten, kur buvo pastatytas. Aplink jį atsirado sovietinių karių kapinės. 1979 m. rekonstruojant kapines, paminklas buvo iškastas beveik nepasikeitęs ir vėl palaidotas.

1988 m. rugsėjo 29 d. iniciatyvių biržiečių paminklas iškastas ir iškeltas. Liekanos nuvežtos į gelžbetonio gamyklos teritoriją. Po metų perkeltos į komunalinės įmonės kiemą.

1990 m. spalio 12 dieną atidengta žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę paminklo kopija.  Atkurto paminklo (kopijos) autorius − Roberto Antinio sūnus Robertas Antinis. Statant paminklo kopiją Biržuose dirbo dailininkai iš Kauno V. Ivoška, A. Povilaitis.

2006-2007 m. R. Antinio paminklo kopija buvo restauruota, įrengta aikštelė, naujai įdėta lentelė su aiškiomis žuvusių savanorių, karių, partizanų, šaulių pavardėmis.

Kultūros paveldo centras 2007 m. pateikė išvadą, kad skulptoriaus Roberto Antinio vyresniojo1931 m. pastatyto paminklo išlikusios dalys yra istorinė relikvija, kurią būtina saugoti, ir rekomendavo autentiškas paminklo dalis perduoti Biržų krašto muziejui.

Komisijos20 a. laisvės ir pasipriešinimo kovų istorijos Biržų rajone įamžinimo klausimams spręsti posėdžiuose bei visuomenės atstovų pasiūlymuose buvo svarstomi įvairūs paminklo originalo eksponavimo variantai. Autoritetingi komisijos nariai siūlė paminklo originalą eksponuoti kartu su paminklo kopija. Buvo ir  pasiūlymų originalo liekanas susmulkinti.

Nuspręsta grįžti prie 2007 m. priimto sprendimo paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę originalo liekanas eksponuoti karių kapinių teritorijoje.

2011 m. į miesto centrą šalia Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus buvo atgabenti paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę ar kitaip – Birutės – fragmentai. Prie paminklo buvo įkalta lentelė, primenanti paminklo istoriją. Paminklą biržiečiai kurį laiką pagerbdavo gėlėmis.

Parengta pagal:
Dvi netiesos apie Birutę/ Antanas Seibutis. – Iliustr. // 1918-1919 metai Biržų krašte. – [Panevėžys : Amalkeros leidyba] ; Biržai : Biržų krašto muziejus „Sėla”, 2008. – P. 139-141.

Butkevičius, Algirdas. Apie paminklą Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę.  (Skaitmeninis vaizdas iš portalo http://www.siaure.lt)