1929 m. pradėta rūpintis Lietuvos karių kapais, esančiais Latvijos teritorijoje. Lietuvos konsulatas Daugpilyje, vietinių lietuvių draugijos bei pavieniai liudytojai surinko ir suteikė žinių apie kariuomenės dalinių žuvusius karius, jų palaidojimo vietas.

Kaip 1932-ųjų „Trimite” rašė Augustinas Gricius, „padauguvyje likusių kapai taip ir buvo po kraštą išmėtyti, kitur užslinkę, kitur apgriuvusių kryželių pažymėti, kitur ir daržovėmis užsodinti .[…] Čia buvo surinkti visų pirmų devynių Lietuvos pėstininkų pulkų, kovojusių su bolševikais, 86 karių kaulai ir palaidoti Asarne, Bebrynėje, Iliūkstėje, Subate, Šventėje. 30 pilkų kryželių pastatyta Červonkoje”.

Červonka – kaimas pietryčių Latvijoje, Eglainės valsčiuje. Tai svarbi Lietuvai ir lietuviams, gerbiantiems savo istoriją, erdvė – Červonkos kapinėse 1932 metais pastatytas paminklas Lietuvos kariams, žuvusiems kovoje už Lietuvos nepriklausomybę. Červonkos kapinėse ilsisi už Lietuvos laisvę žuvę kariai savanoriai, kovoję su bermontininkais Lietuvos ir Latvijos pasienyje.

Šio paminklo istorijos vingius aprašė tų įvykių amžininkas didelis Lietuvos patriotas, Vyr. kariuomenės štabo spaudos darbuotojas, kapitonas Petras Jakštas, kuriam buvo pavesta rūpintis Lietuvos karių kapais Latvijoje: „Žuvusiųjų karių, palaidotų laukuose ir miškuose, palaikai buvo iškasti ir surinkti į didelę, specialiai padarytą dėžę – karstą. Lašų valsčiaus valdyba pasiūlė juos palaidoti Červonkos kaimo katalikų kapinaitėse, sausame gražiame pušynėlyje, netoli Ėglainės geležinkelio stoties, prie Ėglainės–Subatos vieškelio. Ten netoli Lietuvos siena. Laidotuvių apeigų buvo pakviestas Subatos klebonas kunigas Stulginskas, kilęs iš Žemaitijos […] Įvyko kuklios, liūdnos laidotuvės. Dalyvavo tik keliolika apylinkės lietuvių. Tačiau birželio 28 d., baigus tvarkyti kapus, įvyko iškilmingas kryžių pašventinimas ir pamaldos už žuvusius bei mirusius karius“.

Sutvarkius karių kapus Latvijoje, buvo sumanyta Červonkos kapinėse pastatyti paminklą. 1932 m. gautas Latvijos vyriausybės sutikimas. Skulptorius Stasys Stanišauskas parengė paminklo projektą, Kaune padarė paminklo detalių formas ir sutiko atlikti visus dailės darbus, statant paminklą.Paminklas pastatytas per tris savaites. Statyba kainavo 4445 litus. Paminklas betoninis. Jo tūris – 32 kub. m, paviršiaus plotas – 57 kv. m, aukštis – 6,5 m. Viršuje – stilizuoti spinduliai, Lietuvos simbolis – Vytis ir žuvusio kario atvaizdas. Jo viršuje lietuvių ir latvių kalbomis užrašyta: „Žuvusiems Lietuvos kariams 1919–1920 m.“ Apatinėje paminklo dalyje lietuviškai – „Keleivi, pasakyk Lietuvai, kad mes žuvome gindami Tėvynę“.

1932 m. spalio 2 d. įvyko iškilmingas Červonkos paminklo atidengimas, šventinimas ir mirusiųjų minėjimas. Paminklą pašventino ir Mišias prie jo laikė kunigas klebonas Stulginskas. Dalyvavo Lietuvos ir Latvijos karo vadovybė, dvylikto Ilūkštos pėstininkų pulko Garbės kuopa, įvairių organizacijų atstovai ir daugybė žmonių iš Ilūkštos, Rokiškio ir Zarasų apskričių.

Šis paminklas nebuvo sunaikintas ir tarybiniais laikais. Šalia paminklo palaidotas 31 savanoris, žuvęs kovoje už nepriklausomybę.

Per daugelį metų ir didysis Červonkos paminklas, ir kryželiai, veikiami vėjo, lietaus, pradėjo irti, trupėti. 1995 m. paminklas buvo restauruotas, pastatyti nauji paminkliniai kryžiai.

Červonkos amžinojo poilsio vieta ir šiandien telkia visuomenę, ypač jaunimą, pažinti garbingą Nepriklausomybės kovų istoriją. Jau tradicija tapo kiekvienais metais vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, įvairioms lietuvių bendruomenėms uždegti atminimo žvakutes. Taip pagerbiami Lietuvos didžiavyriai, kovoję ir žuvę už Lietuvos nepriklausomybę.

Parengta pagal:
Baltų vienybės dieną – apie pagarbą Lietuvos savanoriams, amžinojo poilsio atgulusiems Latvijoje.(Skaitmeninis vaizdas iš portalo https://www.grokiskis.lt)

Pabedinskas, Skirmantas. Latvijoje pagerbti už laisvę kovoję lietuviai. (Skaitmeninis vaizdas iš portalo http://alkas.lt)