Panevėžiečiai vieni pirmųjų Lietuvoje dar 1924 metais sumanė pastatyti nepriklausomybės paminklą. Tuo tikslu sudarytame Nepriklausomybės komitete dirbo Jurgis Elisonas,Alfonsas Gilvydis, Panevėžio apskrities viršininkas Antanas Staškevičius, Petras Būtėnas, Kazys Germanas. Idėjai įgyvendinti pradėtos rinkti lėšos.

Sukurti paminklo projektą buvo pakviestas panevėžietis skulptorius Juozas Zikaras, gyvenęs Panevėžyje 1919–1928 m. Įvairiose Lietuvos vietose jis kūrė nepriklausomybės kovoms ir laisvei skirtus paminklus.

1925 m. kovo 5 d. Panevėžio spauda rašė, kad Nepriklausomybės paminklo modelis jau užbaigtas ir šiomis dienomis bus pateiktas Nepriklausomybės komitetui. Už jo maketą skulptoriui Juozui Zikarui sumokėta 1 000 litų. Netgi buvo parinkta šiam paminklui vieta skvere ties Respublikos ir p. Puzino gatvių sankryža.

1925 m. rudenį gipsinis paminklo modelis buvo išstatytas susipažinti visuomenei miesto muziejuje.

Vėliau paminklo statybos idėja įstrigo, buvo nuspręsta vietoj Laisvės paminklo pastatyti paminklinius Lietuvos nepriklausomybės muziejaus rūmus A. Jakšto prospekte. Deja, šis projektas taip pat nebuvo įgyvendintas dėl istorijos įvykių slinkties.

Panevėžys bene vienintelis miestas neturintis  paminklo laisvei, nors skulptorius J. Zikaras jį ir sukūrė. Šį panevėžietiškos „Laisvės“ paminklo modelį galima pamatyti Kraštotyros muziejuje.

Parengta pagal:
Kultūrinio gyvenimo ypatumai tarpukario Panevėžyje/ Kaziukonis Leonas. – Santr. angl. // Panevėžio kultūrinė erdvė ir žmonės: Lietuvos pirmosios nepriklausomybės tarpsnis. – Panevėžys : [Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka], 2003. – P. 8-19.

Pirmąją nepriklausomybę menantys muziejaus eksponatai //Pilkauskas, Donatas, Gaidelienė, Jūratė. (Skaitmeninis vaizdas iš portalo https://sekunde.lt)

PANEVĖŽIO NEPRIKLAUSOMYBĖS DEŠIMTMEČIO KOPLYTSTULPIS

Tautos valstybingumo sukaktys tarpukariu buvo įprasminamos ir tradiciniais sakraliniais paminklais: kryžiais, koplystulpais ar stogastulpiais. Juos dažniausiai statė įvairios organizacijos – pavasarininkai, šauliai, moterų draugijos ir pan.

Minint Lietuvos nepriklausomybės 10-me-tį Panevėžio krašto katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ nariai nutarė pastatyti Nepriklausomybės kryžių. 1928 gegužės 15 d. prie Švč. Trejybės bažnyčios šventoriaus kunigas Vladas Butvila pašventino būsimo kryžiaus vietą. Kryžiui statyti pradėtos rinkti aukos. Dokumentai teigia, kad 1928m. jo pastatyti nespėta, nes „Pavasario” kuopos 1929 sausio mėn. susirinkimo ataskaitoje sakoma, kad Nepriklausomybės kryžius 1928m. pastatė tik Karšinaukos ir Šilagalio pavasarininkų kuopelės.

Numatyto kryžiaus vietoje 1928m. Vytauto (dabar Nepriklausomybės) aikštėje ties Šv. Trejybės bažnyčia pavasarininkų buvo pastatytas medinis tripakopis stogastulpis, kurį  1932  m. įamžino kraštotyrininkas ir muziejininkas Balys Buračas.

Pokaryje uždarius bažnyčią ir panaikinus šventorių buvo nugriautas šalia jos stovėjęs stogastulpis.

Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio minėjimo proga 1928m. Lietuvos kryžių atstatymo ir išsaugojimo sąjūdį iškėlė du įtakingi šalies vyrai – dailininkas Adomas Varnas ir Kauno karo muziejaus direktorius generolas Vladas Nagevičius. Pastarasis pakvietė Adomą Varną „vesti kryžių statymo ir restauravimo propagandą“. V. Nagevičius pasiūlė teikti meistrams dovanai kryžių projektus (šviesoraščius), juos parengti sutiko A. Varnas. Dailininkas pasirinko apie 18 rajonų skirtingų kryžių ir „truputį praturtinęs“ pagal atskirų regionų stilistinius ypatumus padarė jų projektus.  Pagal Lietuvos senųjų kryžių pavyzdžius šalyje buvo pastatyta apie 1 000 naujų kryžių, kurie buvo vadinami Dešimtmečio arba Nepriklausomybės kryžiais.

Vieną brėžinį A. Varnas skyrė konkrečiai Panevėžio kraštui. Tai triaukščio stogastulpio brėžinys pavadintas „Kryžiaus braižinys Panevėžio rajonui“, kurį nubraižė Povilas Andrejauskas. Brėžinyje pavaizduotasis triaukštis su kampinėmis dekoratyviomis atramomis pastogėse kryžius išdabintas drožiniais. Pagal šį projektą stogastulpiai buvo pastatyti Krekenavoje, Paįstrio kaime, pačiame Panevėžyje.

Matyt, panevėžiškiams norėjosi turėti išskirtinai ornamentuotą paminklą, todėl noriai ėmėsi A. Varno pasiūlytojo. Pagal šį projektą stogastulpis buvo pastatytas miesto centre, prie Š. Trejybės bažnyčios šventoriaus.

Parengta pagal:
Nepriklausomybės aikštės stogastulpis/ Leonas Kaziukonis. – Iliustr. // Panevėžio balsas. – ISSN 1392-8201. – 1991, sausio 3, p.3.

Skaidrė Urbonienė. Panevėžio krašto kryždirbystės tradicijų apžvalga. Pranešimas konferencijoje „Iš Panevėžio praeities: kultūros paveldas“.(Skaitmeninis vaizdas iš portalo http://www.paneveziomuziejus.lt)

Juozas Zikaras. Nepriklausomybės paminklo projektas Panevėžio miestui. 1925 m. (Skaitmeninis vaizdas iš portalo https://sekunde.lt)

PAMINKLAS SAVANORIAMS PANEVĖŽIO KATEDROS KAPINĖSE

Panevėžio krašto ir kitų vietovių žuvę savanoriai buvo palaidoti Panevėžio Katedros kapinėse. Čia palaidota virš 200 Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų. 1929 m. įamžinant  jų atminimą, Ramygalos gatvės kapinėse nuspręsta statyti paminklą. Sudarytas paminklo statymo komitetas. Jo pirmininku tapo 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko kapelionas K. Jurkus, iždininku – Panevėžio savivaldybės atstovas Pranas Aižinas, o sekretoriumi Panevėžio savanorių kariuomenės kūrėjų sąjungos atstovas Stasys Banelis. Paminklo projektą 1929 m. paruošė skulptorius Juozas Zikaras. Tai skulptūrinė kompozicija iš raudono akmens – kryžius ant trikampės piramidės virš sarkofago pavidalo postamento su laiptuota pakyla. Greta prišlieti stupleliai su datomis – ant vieno data 1918 ant kito – 1923. Prie priekinės paminklo plokštumos pritvirtinta tamsaus granito plokštė, kurioje pavaizduotas skydas su Vyčio kryžiumi ir sukryžiuoti kalavijai.

1930 m. rugsėjo 21 d. surengtos paminklo atidengimo iškilmės pradėtos šv. Mišiomis Panevėžio Katedroje. Jas aukojo Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas.

Paminklą atidengė krašto apsaugos ministras plk. B. Giedraitis. Po to salvės šūviais pagerbti žuvusieji. Vyskupas K. Paltarokas pašventino paminklą. Į paminklą įmūrytas aktas, kuriame rašoma, kad šis paminklas skiriamas garbingai už Lietuvos Laisvę žuvusiems kariams.

Paminklas vietos valdžios nurodymu 1963 m. rudenį nugriautas ir sunaikintas.

1992 m. miesto savivaldybės rūpesčiu pagal architekto G. Diržio projektą paminklas atstatytas, sutvarkyti sunykę kryželiai. Kapuose dabar yra apie savanorių 240 kryželių.

Parengta pagal:
Panevėžio Katedros kapinės. – Iliustr./ Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P.123-124

Paminklas savanoriams Panevėžio Katedros kapinėse /Donatas Pilkauskas. (Skaitmeninis vaizdas iš portalo https://aina.lt)

 PAĮSTRIO STOGASTULPIS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS DEŠIMTMEČIUI

Paįstrio stogastulpis pastatytas Šaulių sąjungos Paįstrio parapijos skyriaus narių Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui 1928 metais. Stovėjo kaimo centre, prie Šaulių namų (po karo pradinė mokykla).  Paminklo autorius – Kazimieras Žikevičius, skulptoriaus Juozo Zikaro giminaitis.

Idomios nepublikuotos informacijos parodai pateikė kraštotyrininkas, tautodailininkas Bronius Mažylis. Jo nuoseklios krašto istorijos žinios pagelbėjo atsekti Paįstrio Nepriklausomybės stogastulpio kelionę krašto istorijos maršrutais.

Kraštotyrininkas mena pasakojimus, kad Paįstrio bendruomenės atstovai vyko į Kauną, kad atsivežtų (jau minėtus) Adomo Varno brėžinius Panevėžio kraštui, pagal kuriuos Stanionių medžio apdirbimo dirbtuvėse buvo sukurtas įspūdingas ažuolinis triaukštis stogastulpis su pritvirtintu Vyčio kryžiumi. Apatinė stogastulpio dalis sudarė dekoratyvinį cokolį. Viršutiniame stiebo trečdalyje – trys į viršų mažėjantys piramidiniai stogeliai. Virš trečiojo stogelio iškilęs stiebo galas kelia geležinį kryžių – saulutę, kurią nukaldino Paįstrio šaulių būrio vadas Stanislovas Barauskas.

Stogastulpis puoštas vingriais ornamentais, integruotos įvairaus dydžio medinės šventųjų, evangelistų ir geležinė Nukryžiuotojo skulptūrėlės. Paminklo aukštis – 9 metrai.

Pasak Br. Mažylio, pokario metais, apie 1950-1952- uosius metus, vietos valdžiai įsakius stogastulpį nugriauti, paįstriečiai perkėlė jį į kapines, bet jau be Vyties ženklo. Čia stogastulpis prastovėjo maždaug iki 2003 metų. Unikalus kūrinys buvo įtrauktas į dailės paminklų sąrašą.

Kapinėse paminklas buvo apvogtas – nulupinėtos medinės šventųjų skulptūrėlės. Tautodailininkas A. Petrulis su Br. Mažyliu sukūrė 7 šventųjų skulptūrėles į dingusių vietą. Kryžius kelis kartus buvo gelbstimas nuo laiko ir gamtos naikinimo: 1978 metais jau apipuvusį nugriovė audra. Tuomet Br. Mažylis sukvietė bendruomenę talkon ir paminklą įkasė. Antrą kartą kryžius neatlaikė apie 2003 metus. Griuvant subyrėjo kryžiaus viršuje buvusi saulutė. Paminklas ilgokai pragulėjo neprižiūrimas centrinio kapinių tako pakraštyje, vėl buvo nulupinėtos atstatytos skulptūrėlės ir dingęs Nukryžiuotasis.

Krašto istorijos entuziastas Br. Mažylis pasirūpino iškilaus kryžiaus likimu – pervežė ir paguldė tėviškės sodybon Baroniškių kaime Paįstrio seniūnijoje, laukdamas kol atsakingi už paveldo išsaugojimą atras paminklui tinkamą vietą. Panevėžio kraštotyros muziejus atsisakė jį perimti saugoti, o prasidėjus Atgimimui paįstriečiai senojoje vietoje pastatė naują panašų stogastulpį (aut. V. Jackevičius).

Tapęs istorinio stogastulpio saugotoju Bronius Mažylis išdrožė 12 skulptūrėlių, sugrąžindamas jas į buvusių vietą, sutvirtino metalinėmis atramomis ir pastatė 2012 metų rudenį Baroniškyje.

Grįžęs prie pirmapradžio pavidalo, stogastulpis stebina ir džiugina šeimininko svečius bei užklydusį pakeleivį.

Parengta pagal:
Paįstrio stogastulpiai/ Juknevičius, Petras. – iliustr. // Tėvynė. – 1994, rugs.24, p.3

Paįstrio stogastulpio atgimimas / Petras Juknevičius. – Iliustr. // Tėvynė. – ISSN 1392-849X. – 2013, saus. 12, p. 2

UPYTĖS PAMINKLAS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBEI

Upytės miestelio centre senojoje Nepriklausomybės aikštėje kryžiuojasi keliai iš Panevėžio,  Ėriškių, Krekenavos ir Naujamiesčio. Aikštę puošia 1989m. atstatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybes dešimtmečiui paminėti. Ant  betoninio piramidės formos korpuso su metaliniu kryžiumi iškaltas Vytis ir užrašas ”1918–1928 Lietuvos Nepriklausomybei paminėti”. Kitoje pusėje datos įamžintos datos – 1964, 1989.

Paminklą Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui upytiečiai 1928 m. pastatė savo jėgomis.

Paminklas buvo nugriautas 1964m. liepą – traktoriumi nutemptas prie Upytės ūkio dirbtuvių ir užkastas.

Prasidėjus Atgimimui, upytiečiai nutarė jį atstatyti. Iniciatyvos ėmėsi LPS Upytės grupės narys Pranas Gudelis. Studijuojant prieškarines originalaus paminklo nuotraukas, siekta kad naujas paminklas būtų kiek galima panašesnis į buvusįjį. Biržietė architektė R. Vėlyvienė parengė naujo statinio projektą. 1989m. rugpjūčio 20 d., po pamaldų, įvyko paminklo atidengimo ir šventinimo ceremonija. Paminklą pašventino klebonas A. Breivė.

Atgimimo laikais nesėkmingai ieškota senojo paminklo ir tik 2012m. vasarą, maždaug 4 m. gylyje, atsitiktinai rastas nugriautasis, pragulėjęs po žeme veik pusę amžiaus. Relikviją nutarta statyti bažnyčios šventoriuje, įsiklausius į kunigavusio Upytėje monsinjoro Juozapo Antanavičiaus nuomonę, kad atrastojo restauruoti nereikėtų, o palikti tokį – „verkiantį“ ir primenantį žmonėms kultūros naikinimo politiką.

Parengta pagal:
Atgimęs paminklas / Roma Kulikauskienė // Mūsų kraštas. – ISSN 1648-9691. – 1996, Nr. 1, p. 27

Atstatytas paminklas Upytėje / P. Gudonis // Tėvynė. – ISSN 1392-849X. – 1989, rugs. 7

RAMYGALOS PAMINKLAS SAVANORIAMS ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ

Ramygalos miestelyje šalia bažnyčios, Laisvės aikštėj stovi 1923 metais statytas juodo granito paminklas savanoriams 1919m. žuvusiems kovose su bolševikais už Lietuvos laisvę.

Akmuo paminklui buvo pirktas Vokietijoje. Jo priekinėje pusėje buvo įrašyta: “Už laisvę tėvynės dėdami galvas karžygių dvasią mumyse sukūrėt! / Žuvusiems 1919 m. kovose su rusų bolševikais. 1923. Ramygalos pavasarininkai ir gaisrininkai.”

Valdžios nurodymu 1956 metais paminklas buvo nugriautas.

1990 metais spalio 30 d. aikštėje atkurtas pagal originalų ir pastatytas naujas paminklas – ant betoninio pamato juodo granito akmuo. Akmens priekyje pritvirtinta žalvarinė plokštelė su Vyčiu ir iškaltas kryžius.

Parengta pagal:
Ramygala. Savanorių paminklas. – Nuotr.//Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 129

ŠILŲ NEPRIKLAUSOMYBĖS PAMINKLAS

1938m. Šilų miestelio centre priešais bažnyčią buvo pastatytas paminklas savanoriams dar vadintas Nepriklausomybės paminklu. Tai akmeninis kryžius su stačiakampiu cokoliu ant laiptuotos betoninės pakylos. Priešakinėje paminklo plokštumoje įrašas: “Šilų savanoriams / 1919-1939”. Virš įrašo įtvirtintas bareljefas – Vytis ir kario galva su šalmu.

Paminklas stovėjo iki 1969 -1970 m., kol buvo priimtas sprendimas nuversti paminklą. Nuverstą paminklą žmonės paslėpė užkasdami žemėje – nesunaikino, bet dvidešimt metų slėpė tikėdami išsaugoti.

Atgimus Lietuvai žmonės sujudo atstatyti paminklą. Ilgai jo teko ieškoti, gręžti žemę pasidarytu grąžtu, nes tik nedaugelis vyresnių težinojo, kur jis užkastas.1990 m. paminklas buvo atstatytas, pašventintas, vyko didelės iškilmės.

Parengta pagal:
Šilų miestelio istorija. (Skaimeninis vaizdas iš portalo http://www.grazitumano.lt)

 KREKENAVA – PAMINKLAS KREKEVAVOS VALSČIAUS SAVANORIAMS

Lietuvos kraštotyrininkų duomenimis, iš Krekenavos valsčiaus į savanorius išėjo 124 vyrai.
Paminklą valsčiaus savanoriams Krekenavos Švenčiuliškių kapinėse 1993 metais pastatė šauliai, kraštotyrininkai, SKAT Panevėžio ir Krekenavos savanoriai. Darbai buvo vykdomi vadovaujant krašto istorijos žinovui Panevėžio rajono Garbės piliečiui krekenaviečiui Jonui Žilevičiui. Iš 300 laukuose surinktų riedulių pastatyti įsimintini paminklai ir suformuotos kapinaitės pelniusios istorinio muziejaus po atviru dangumi statusą.

Ant paminklo, skirto savanorių atminčiai, yra toks užrašas:

1919-1920
Krekenavos valsčiaus savanoriai
Įdėjai Tėvyne į mūsų krūtinę
Tą didelę viltį, parkritus pakilti
Ir mes nugalėjom – laisva Lietuva!

Parengta pagal:
Krekenava laiko tėkmėje / Saulutė-Genovaitė Markauskaitė ; [vyr. redaktorius Robertas Keturakis]. – Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 743, [1] p.

 LIŪDYNĖ – KARIŲ SAVANORIŲ KAPINĖS

Liūdynėje, šalia senojo kelio Panevėžys – Vilnius yra Lietuvos karių savanorių kapinės. Čia palaidoti devyni 2 – ojo pėstininkų pulko kariai, kurie1919 m. gegužės 21 d. žuvo kovose su Raudonąja armija ir vienas nežinomas karys.

1922 metais Panevėžio „pavasario“ kuopos narių lėšomis ir iniciatyva pastatytas ir pašventintas kryžius Liūdynės savanorių kapinėse.

Tarpukario metais buvo pastatyti standartiniai kryželiai su žuvusiųjų pavardėmis ir bendras paminklas. 1930 metais kapinės pašventintos. Kapus prižiūrėjo Karaliaus Mindaugo 4 – ojo pėstininkų pulko kariai.

Pokario metais kapinės buvo apleistos, paminklas nugriautas.

Pasak vietos istorijos žinovės liūdynienės Stanislavos Steponavičienės:  “1919 m. gegužę Lietuvos kariuomenei vejant bolševikus nuo Panevėžio Raguvos link, čia vyko smarkios kautynės, kurių metu žuvo keli lietuviai kariai. Vyrus, kurie turėjo kurti šeimas, auginti vaikus, žiauriai nužudė. Gyventojai jų kūnus surinko gabalais ir palaidojo šiuose kapeliuose“. Jos teigimu, visais laikais šiems kapams buvo jaučiama ypatinga pagarba, nors tarybiniais metais buvo sudeginta tvora, nugriautas kryžius, net antkapių nebuvo, tik kauburėliai. Per įvairias valstybines šventes ar lapkričio pirmąją ant šių kauburėlių paslapčia būdavo uždegama žvakelių, pasodinama gėlių […]Visais laikais ši vieta buvo lankoma ir gerbiama“.

Prasidėjus Atgimimui, Liūdynės sąjūdininkų iniciatyva 1989 m. kapinės buvo aptvertos, pastatytas kryžius (aut.K.Peleckas). Kapinės įrašytos į istorijos paminklų sąrašą kaip tautos kovos už nepriklausomybę paminklas.

Parengta pagal:
Karių savanorių kapinės Liūdynėje / Dalia Masiliūnaitė // Krašto paveldas-6. – Panevėžys : [Panevėžio miesto savivaldybės administracija] : [Panevėžio rajono savivaldybės administracija], 2006. – P. 7

Dvaro griuvėsiuose – istorijos pamokos. (Skaitmeninis vaizdas iš portalo https://www.tv3.lt)

VYČIAI – PAMINKLAS SAVANORIAMS

Pasibaigus 1919 – 1920 metų Nepriklausomybės kovoms iš Staniūnų dvaro valdos buvo atmatuota žemė Lietuvos savanoriams. Kadangi keletas savanorių buvo Vyčio kryžiaus kavalieriai, buvo nutarta kaimą pavadinti Vyčiais.

Paminklas  1918 – 22 m. Nepriklausomybės kovų vyčio kaimo savanoriams pastatytas 1991 metais netoli Velžio gyvenvietės ir kelio Panevėžys – Ukmergė. Paminklas sukurtas iš lauko akmens, viršuje – šlifuoto akmens kryžius. Šonuose yra paminklinės lentos su valstybiniais ženklais ir užrašais. Paminklo priekyje yra Vytis ir užrašas:

Savanoriais išėję,
Priešus nugalėję,
Lietuvą laisvą sukūrėm.

Rytiniame šone – Vyties kryžius ir užrašas:

Dieve Visagalį,
Saugok mūsų šalį…