Virtuali paroda

Lietuvos valstybingumo ženklai Panevėžio apskrityje: paminklai laisvei ir nepriklausomybės kovų kariams savanoriams

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį

Pasvalio krašto paminklai

Pasvalio rajono seniūnijos ėmėsi įamžinti 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanorių atminimą. Siekiama, kad Lietuvos laisvės gynėjų atmintis taptų vienu iš orientyrų minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį.

JONIŠKĖLIS – ANTKAPINIS PAMINKLAS  NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOSE ŽUVUSIAM JONUI STAPULIONIUI

Valsčiaus savivaldybės iniciatyva Joniškėlio kapinėse 1935 m. buvo pastatytas paminklas nepriklausomybės kovose žuvusiam artilerijos karininkui vyresniajam leitenantui Jonui Stapulioniui (1896 – 1920). Šiuo paminklu simboliškai buvo pagerbti ir kiti joniškeliečiai, negrįžę iš kovų.

Kapinėse pastatytas paminklas išvengė daugumos nepriklausomos Lietuvos paminklų tragiškos lemties sovietmečiu. 1990 – 1991 metais restauravus paminklą J. Stapulioniui, prie jo pastatyta 30 kryžių žuvusiems partizanams – sukurtas memorialas. Antkapinį paminklą restauravo vilniečiai restauratoriai – Kęstutis Stepšys ir Danutė Kazlauskaitė.

Šalia palaidotas brolis Antanas Stapulionis (1893–1978), Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis, Joniškėlio partizanų organizacijos štabo ir 1919 m. suburto Atskirojo partizanų bataliono vadas, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, pulkininkas-leitenantas. Bostone (JAV) mirusio Antano Stapulionio palaikai Joniškėlyje perlaidoti 1995 m. gegužės 27 d. Antkapio autorius – architektas Vytautas Brėdikis.

Parengta pagal:
Atgavus nepriklausomybę (1919 – 1940). – Iliustr.. – Autoriai: Jonas Aničas; Jonas Milius; Jonas Kaškelis; Algimantas Garliauskas. – Bibliogr. str. gale // Joniškėlis. – Vilnius : Akstis, [2007]. – P. 185-279

Antkapinis paminklas artilerijos karininkui, žuvusiam už Lietuvos nepriklausomybę Jonui Stapulioniui (1896–1920) yra Joniškėlio senosiose kapinėse. Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų. (Skaitmeninis vaizdas iš portalo http://www.pasvalia.lt)


MIGONIŲ KAIMO KRYŽIUS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS 10-MEČIUI

Migonių kaimo pavasarininkų kryžius pastatytas 1928 m. Ant kamieno senovinėmis vinimis prikalta plokštelė su įrašu: „Dievui ir Tėvynei. Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų (1918–1928) sukaktuvėms paminėti pastatė L. K. J. S. „Pavasaris“ Migonių kuopa“.

Kryžius Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui Migonių kaime. Nuotrauka Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų. (Skaitmeninis vaizdas iš portalo http://www.pasvalia.lt)

PUŠALOTAS – PAMINKLAS ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ

Minint 10-asias metines kovose su bolševikais kritusių savanorių garbei bei atminimui Pušaloto bažnyčios šventoriuje 1928 m. buvo pastatytas trikampio formos betoninis paminklas žuvusiems už  Lietuvos laisvę. Autorius – kraštietis architektas Vladas Švipas (1900–1966). Svarbiausias architektūrinis paminklo motyvas – Gedimino stulpai su užrašu “ Garbingai žuvę dėl Lietuvos laisvės“. Virš paminklo iškeltas bronzinis Šaulių sąjungos kryžius. Priešais paminklą įrengti 5 antkapiai su žuvusiųjų pavardėmis. Paminklas pastatytas pavasarininkų ir buvusių partizanų lėšomis. Šeštajame dešimtmetyje įrašas ant paminklo buvo apdaužytas, Vyčio kryžius numuštas. Paminklas restauruotas.

Parengta pagal:
Memorialas Pušalote, skirtas Lietuvos nepriklausomybės 1918–1919 m. gynėjams pušalotiečiams. (Skaitmeninis vaizdas iš portalo http://www.pasvaliomuziejus.lt)

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę 1919-1920. Pušalotas, Pasvalio r.  Nuotraukos iš V. Dulkės, V. Didžpetrio ir Pasvalio M. Katiliškio viešosios bibliotekos.


SALOČIAI – PAMINKLAS ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ

1928 m. Saločių miestelio centre pastatytas gelžbetoninis obeliskas – paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Ant granito postamento įtvirtintas užrašas: „Žuvusiems kovose už Lietuvos laisvę“.

Pokaryje prie jo buvo guldomi ir nušauti rezistencijos partizanai. Paminklas ilgai neužkliuvo sovietų valdžios tarnams, nugriautas tikrai 1964 metais. Įveiktas ne iš karto, su pneumatiniais kirtikliais darbuotasi gal pora savaičių. Paskui atvažiavo kelmus raunantis traktorius , kuris ir baigė naikinti paminklą.

Atgimimo metais – 1989 m. Saločių Sąjūdžio grupės iniciatyva, remiant Latvijos Liaudies fronto ir Panevėžio Sąjūdžio nariams paminklas buvo atstatytas.

Parengta pagal:

Saločiai/ Henrikas Algis Čigriejus// Užaugau Pasvaly. – Vilnius : Danielius, 1997. – P. 189-263

Paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę Saločiuose. Apie 1928 m. (Skaitmeninis vaizdas iš portalo https://www.limis.lt)

Paminklas, skirtas 1918–1919 m. Saločiuose žuvusiems savanoriams už krašto nepriklausomybę

ŽADEIKĖLIAI – KRYŽIUS „LAISVĖS METAMS PAMINĖTI“

Kryžių ,,Laisvės metams paminėti“ 1938 m. pastatė Žadeikių kaimo žmonės. Apie 1964 m. sovietinės valdžios aktyvistai kryžių norėjo nugriauti ir sunaikinti. Apie tai sužinoję aplinkiniai gyventojai naktį kryžių nuo senojo postamento nukėlė, vežimu nugabeno į Žadeikėlių kapines ir pastatė nuošaliame jų kampelyje. Bet dar 1970 m. šių kapinių prižiūrėtojos Bronislavos Paliokienės paraginti Žadeikėlių žmonės perkėlė kryžių į patį kapinių vidurį.

Kryžius „Laisvės metams paminėti“ Žadeikėlių kapinėse. Nuotr. iš  Gražvydo Balčiūnaičio asmeninio archyvo