„Žvilgsnis į pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį daugeliui pažadina romantinius jausmus, nostalgiją šviesiam, pakylėtam, patriotizmu ir meile tėvynei dvelkiančiam, tačiau prarastam laikui. Tokius jausmus išgyvena ypač tie, kurie, sklaidydami senas fotografijas, jose randa savo vaikystės, jaunystės dienų nuotrupas, linksmo, aktyvaus ir veržlaus gyvenimo įrodymus. Tik ar pamena, kas tas žavias akimirkas jiems „dovanojo“ – kas jas užfiksavo fotoplokštelėje ar fotojuostoje?“

Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkė Dr. Zita Pikelytė

Kviečiame persikelti į Panevėžį, kuomet fotografų mėgėjų, tokių, kokiais dabar mes visi save galime vadinti, buvo nedaug. Tai metas, kuomet fotografavimasis ateljė ar fotografo atvykimas miestelėnams buvo svarbus įvykis, tokiems momentams buvo ypatingai ruošiamasi. Fotografas buvo asmuo, galėjęs fotoaparato objektyvu įamžinti svarbiausius žmogaus gyvenimo momentus: vestuves, vaiko gimimą ir augimą, žmogaus brandą, senatvę, laidotuves… Kartu jis buvo viso miesto bendruomeninio gyvenimo liudininkas, fiksavęs miesto ūkinius ir kultūrinius įvykius, įvairių įstaigų, organizacijų, draugijų bendradarbius ir bendraminčius, miesto mokyklų moksleivius ir pedagogus.

Iš bibliotekos fondų saugyklų iškėlėme panevėžiečių fotografų Jono Žitkaus, A. Gutnero, L. Greiserio, Iciko Frido, Jankelio Trakmano, J. Pauros, Juozo Šukio, Antano Patamsio, A. Kerbelio, fotografų ateljė Foto Centras ir Foto-Studija užfiksuotus panevėžiečių portretus bei grupines nuotraukas. Tai tik nedidelė dalis šių autorių darbų iš bibliotekoje saugomų Julijos Žukauskaitės, Aleksandros Šilgalytės, Irenos Moigytės, Barauskų šeimos, Laimos Rapšytės, Juozo ir Kamilijos Zaborskių šeimos bei kitų asmenų rankraščių fondų. Nuotraukose – veidai žmonių, gyvenusių tame pačiame visų mūsų mylimame Panevėžyje, vaikščiojusių tomis pačiomis miesto gatvėmis, dirbusių, kūrusių, svajojusių. Vieni – žymūs miesto veikėjai, kiti – tiesiog panevėžiečiai. Tik gyvenę kitu laiku. Parodoje rasite ir dokumentinę medžiagą iš Panevėžio kraštotyros muziejaus bei informaciją apie fotografus. Demonstruojami kai kurių iš jų portretai, spaudai, aptiktos reklamos to meto Panevėžio periodinėje spaudoje.

Esame įpratę, kad eksponuojant nuotraukas pagrindinis dėmesys skiriamas jose užfiksuotiems asmenims. Šį kartą siūlome atkreipti dėmesį į fotografų darbą, į nuotraukos kompoziciją, formatą, vaizdo formą, atspalvius ir šešėlius bei kitas miesto fotografų naudotas meninės išraiškos detales.

Šioje virtualioje parodoje rasite Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkės dr. Zitos Pikelytės video paskaitą „Panevėžio fotografai 1918–1940 metais“. Dr. Zita Pikelytė daktaro  disertaciją „Lietuvos provincijos fotografija 1918–1940 metais“ Vilniaus dailės akademijoje apgynė 2012 m.

Daugiau fotografijų siūlome ieškoti Lietuvos virtualioje elektroninio paveldo sistemoje www.epaveldas.lt.

Parodą parengė
Audronė Palionienė
Sigita Marcinkevičienė
Retų knygų ir rankraščių skyrius
Tel. (8~45) 582540