Panevėžys 4 dešimtmetyje buvo ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas. Gyventojų skaičius jame gana sparčiai augo ir 4 deš. pradžioje mieste gyveno apie 26 tūkst. miestiečių. Gyventojų skaičiaus augimą šiek kiek stabdė emigracija. Mieste daugiausia gyveno lietuviai, apie trečdalį gyventojų sudarė žydai. Panevėžio ribos išsiplėtė prie jo prijungus tuo metu labai apleistą Skaistakalnio parką, kurio tvarkymui […]
Žyma: XX a.
Darbo sąlygos ir atlyginimai Panevėžio įmonėse XX a. 4 dešimtmetyje
Panevėžio mieste, 1936 m. duomenimis, buvo 102 įmonės. Panevėžys buvo malūnų miestas, daugumą kurių valdė žydų tautybės asmenys. „Javo“ malūne, 5 aukštų pastate, dirbo 12 žmonių. Darbininkai gaudavo chalatus, malūne buvo pavyzdinga švara. Dulkes siurbė automatiniai siurbliai. Moterys uždirbdavo 2,50 Lt per dieną, meistras gaudavo 250 Lt mėnesinę algą, malūnininkas 350 Lt per mėnesį. E. […]
Transportas Panevėžio miesto gatvėse XX a. 8 deš.
Praeito amžiaus antroje pusėje Panevėžio miestas sparčiai plėtėsi, buvo statomos pramonės įmonės, daugėjo gyventojų. Didėjo ir transporto srautai miesto gatvėse. Dažniausiai čia buvo galima išvysti krovininį transportą, maršrutinius miesto autobusus, taksi ir privačius gyventojų lengvuosius automobilius. 1971 m. paskaičiuota, kad pagrindinėmis Panevėžio miesto gatvėmis ir sankryžomis per 14–15 valandų pravažiuoja nuo 12 iki 15 tūkst. […]