1. Panevėžio vyskupijos pastatas. XX a. 4 deš. Nuotrauka iš privačios kolekcijos

Panevėžio vyskupija 1940–1941 m.

1940 m. birželio mėn. į Lietuvą įžengė Raudonoji armija. Jos atskiri daliniai pasirodė ir Panevėžio mieste. Vienas po kito rengiami mitingai Panevėžyje ir jo apylinkėse, kuriuose visaip buvo įrodinėjami sovietinio gyvenimo būdo pranašumai. Gyventojų sąmonėje stengiamasi įtvirtinti komunistinę ideologiją. Skelbiama visų lygybė. Iš kalėjimų paleidžiami komunistai. Sovietinė propaganda vykdė savo politiką, bet tai buvo tik viena medalio pusė. Kartu prasidėjo susidorojimas su kitaminčiais.

Jau 1940 m. liepos mėn. suimta nemažai žinomų politinių veikėjų Lietuvoje. Keliolika žmonių areštuota Panevėžyje. Ypač didelė kampanija buvo pradėta prieš katalikų dvasininkiją. Katalikų bažnyčia propagavo bendražmogiškus idealus, bet tai nepatiko komunistinės ideologijos nešėjams.

Represijos palietė ir Panevėžio vyskupiją, kuriai vadovavo vyskupas Kazimieras Paltarokas. Bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės. Iš įstaigų pašalinti tikybos ženklai. Gimnazijų kapelionai atleisti iš darbo. Vyskupo ir kurijos namai, banko indėliai buvo nacionalizuoti. Vyskupo ūkyje paliko tik 3 ha žemės. Vyskupas paliktas gyventi savo namuose, nors juose gyveno dar dvylika karininkų šeimų. Susidarius tokiai padėčiai, dalis kunigų išvyko į užsienį. Išvyko Kazimieras Barauskas – laikraščio „Mūsų laikraštis“ redaktorius, Juozapas Prunskis – Katalikų informacijų biuro vedėjas, Juozapas Krivickas – Traupio vikaras, Mykolas Stonys – Raguvos vikaras, Mykolas Kirkilas – Šeduvos vikaras, Aleksandras Levanas – Katedros vikaras.

2. Kunigas Alfonsas Sušinskas. XX a. 4 deš. Nuotrauka iš privačios kolekcijosToliau persekiojant bažnyčią uždaromos kelios viešos koplyčios. Mokyklose įvedamos naujos programos. Kartu areštuojami ir patys kunigai. Panevėžio vyskupijoje suimti aštuoni kunigai: Alfonsas Sušinskas – vienas žinomiausių Panevėžio kunigų, Kazimieras Mikelinskas – Anykščių dekanas, Juozas Čepėnas – Anykščių vicedekanas, Jonas Petrėnas – Linkuvos gimnazijos kapelionas, Vladas Didžiokas – Katedros vikaras, Povilas Ragažinskas – Debeikių vikaras, Adomas Vyšniauskas – Daugailių klebonas, Leonardas Musteikis –Dusetų vikaras. 1941 m. birželį vokiečiams puolant, palikus kalėjimą nerakintą, jie išėjo į laisvę, išskyrus Vladą Didžioką.

1941 m. birželį Raudonoji armija skubiai traukėsi iš Panevėžio. Vokiečiai subombardavo aerodromą Pajuostyje. Atsitraukdami Raudonosios armijos daliniai vykdė įvairius teroro aktus. Kunigas Antanas Kietis – Skapiškio vikaras, suimamas, vežtas sušaudyti, bet susiklosčius aplinkybėms, paleistas. Kunigą Leoną Virkutį – Obelių kleboną ir Obelių vikarą Vytautą Šamšoną norėta sušaudyti, bet užėjus vokiečiams jie paleisti.

Į SSRS tolimuosius rajonus buvo išgabentas Aleksandras Mileika – Vyžuonų klebonas, nužudytas kunigas Benediktas Šveikauskas – Rokiškio altarista.

1941 m. birželio 27 d. vokiečių kariuomenė įžengė į Panevėžio miestą. Taip baigėsi pirmieji sovietų valdžios metai Panevėžio vyskupijoje, pažymėti didelėmis represijomis prieš katalikų bažnyčios atstovus.

Nuotraukos:
1. Panevėžio vyskupijos pastatas. XX a. 4 deš.
2. Kunigas Alfonsas Sušinskas. XX a. 4 deš.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.