Virtuali paroda

Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Įdomu: iš kariuomenės gyvenimo

4 pėst. L. K. Mindaugo pulkas

Mokomoji kuopa yra Pajuostės dvare labai gražioje vietoje.

Kuopos kareivinių sienos išpuoštos gražiais paveikslais, aliejiniais dažais paišytais ant sienų. Paveikslai vaizduoja mūsų senovės ir dabartinį karo gyvenimą. Iš visų paveikslų įdomiausias ir didžiausias, kuris vaizduoja visą pėstininkų pulką apsaugos žygyje, žygiuojantį priešo link. Paveiksle gali pamatyti visas ginklų rūšis. Paveikslas nupieštas net per dvi sienas.

Visus piešinius pulkas atliko vien tik savo jėgomis, kurių svarbiausias dekoratorius yra eil. Janusevičius.

Šaudymo pratimai. Birželio mėn. 30 d. pulko jaunų kareivių dalis atliko pirmuosius šaudymo pratimus kovos šoviniais, kuris davė gana džiuginančius rezultatus.

Pagal bendrą apskaičiavimą, pasiliko visiškai mažas nuošimtis neišpildžiusių sąlygas.

Choras. Mokomoje kuopoje susiorganizavo pulko kareivių choras. Choro dalyviai iš visų išgalių stengiasi gerai pramokti dainuoti.

Eil. Kriauza

Šaltinis: 4 pėst. L. K. Mindaugo pulkas. Parašas: Eil. Kriauza // Karys. 1930, nr. 28, p. 555.


Mindaugininkų sekmadienis

Gruodis. Sekmadienio popietė. Oras giedras. Nė vieno debesėlio nematyti. Saulutė spindulius žarsto ant snieguotų laukų, kurie tik mirga mirga… Šaltis truputį gnaibo ausis ir nosies galiuką. Rajone matyti nemažai kareivių. Kai kurie skuba į krautuvę, skaityklą, o kiti po du, trys šiaip sau vaikščioja šnekučiuodamiesi. Štai ir pulko fotografas su aparatu pažastyje kažin kur skuba. Ach! Ir kur jis taip skuba? Jeigu dabar turėčiau su savim aparatą, tai nuotraukų būtų viena po kitos, nes į kurią pusę tik pažvelgsi, visur matyti gražūs vaizdai…

Tik štai!.. – Tam, tadra-ta, tam, tim, tam! Tim-tidli-ti-titi! – prasklido armonikos balsai pro ketvirtojo aukšto langą ir kvieste kviečia pažiūrėti, kas tenai išdrįso sudrumst taip tylią ir jaukią aplinkumą. Žengiant prie kareivinių arčiau, pasitinka šaltas mūro kvapas… Tarpdury susitinka keli kareiviai skubėdami… – Atsiprašau, gal užgavau! – Ne, prašau! – Kur taip skubi, Jonaiti? Pas kuopos vadą. Ir nusiskubino kiekvienas sau…

Lipu vingiuotais laiptais į ketvirtąjį aukštą. Prie kiekvieno įėjimo, virš durų, yra lentelė su kuopos pavadinimu. Be to, prie vieną durų prikabintas didelis Vyčio kryžius, prie kitų – Vytis, o antrame aukšte, virš pulko budėtojo būsto durų, gražus obalsis: „Nori išeiti – pasiprašyk, grįžęs – pasisakyk!“

Štai jau ir ketvirtas aukštas. Jau iš tolo girdėjau armonikos balsus, o dabar jau aiškiai girdėti ir kojų trepsėjimas. Gaunamas tikras vakaruškų įspūdis…

Vienas su armonika, o kitas su smuiku. O poros tik linksmai sukasi. Kampe susėdę dar užtraukė:

Mums nereikia mergužėlių,
Baltų lelijėlių,
Mes ir patys linksmai šokam
Kaip tik kuris mokam!

Einu toliau į klasę. Kareiviai kiekvienas kuo nors užsiėmęs. Vienas skaito knygą prie lango, kiti varto naują „Kario“ numerį. Viename kampe didingai žvelgia pulko šefo Mindaugo biustas. Na, kas ten?.. – Mušk, mušk! Pėstininką! – Ne, palauk! Geriau važiuok bokštą! – Du sėdi iš abiejų stalo pusių prie šachmatų lentos, o kiti aplink: kas stovi, kas priklaupęs savo patarimais dar labiau verčia juodu galvoti. Šalia, ant kito stalo, keturiese susispaudę, kankina „šaškes“. Kitame kambary keli kareiviai tvarto savo dėžutes. Vienas, atsisėdęs gale stalo, pyškina savo brangiajai Onytei laiškutį ir protarpiais sunkiai atsidusta. Matyt, jį, gal būt, meilė kankina. Raštinėje raštininkas mėgina ir taiko naujas pačiūžas prie pusba­čiui, nes ledas jau seniai tvirtas ir daugelis, jau pietus pavalgę, ten nusiskubino ant Nevėžio, kur vasarą buvo maudyklė.

Trečiame aukšte radau ir mačiau beveiki tą patį vaizdą, tiktai ten mandolina, gitara, balalaika ir smuiku koncertuoja, bet nešoka.

Antrame aukšte jau truputį kitaip atrodo. Iš muzikantų radau tik du: su gitara ir mandolina, ir tik dar derino stygas. Šiaip daugumas užsiėmę su statutais. Viename kambary radau kelius kareivius. Puskarininkis jiems aiškino apie laukio sargybą. Mat, čia yra mokomoji kuopa, todėl kiekvienas stengiasi nelikti paskutiniuoju.

Toliau užeinu į ambulatoriją. Eidamas sutinku kareivį. Klausiu: – Kur tamsta buvai? – Į ,,balatoriją“, perrišo man koją, labai skauda. Supratau, kad čia jaunas kareivis, nes se­nas kareivis būtu kitaip kalbėjęs.

Nulipau į pirmąjį aukštą. Na, kas čia? Argi šiandie ne šventė – klausiu įėjęs, nes kambaryje tupi kulkosvaidis, o toliau pastatytas taikinys. Keli suklupę tik piškina mokomais šoviniais.

– „Noriu kitą vasarą laimėti šaudyme pirmąją vietą“ – atsako vienas jų.

Jau pusė keturių po pietų, arba kariškai tariant – 15 val. 30 min. Turiu truputį paskubėti, nes dar noriu aplankyti 4 kuopą Panevėžy. Eidamas užėjau į krautuvę paimti papirosų. Kareivių matyti nedaug. Daugiausia civilių, susėdusių prie staliukų, gurkšnoja alutį, nes Panevėžy moka už alų po 70–80 centų, o čionai, karių krautuvėje, tiktai 50 centų. Išeinant iš krautuvės, prie durų stovi du piliečiai ir kalbasi:

– Žinai, Stepai, kodėl tos trys raidės yra prie namų numerių „K. A. M.?“

– Argi tau neaišku? Juk matyti, kad „Kareiviams alga maža“.

– Iš tikrųjų, Stepai, todėl ir nematyti girto kareivio. – Nusijuokiau iš jų tokios išvados.

4 kuopa, kaip tikra atskira respublika. Gyvena mieste.

Įeinu į vidų… Pajuostėje beveik kiekvienoje kuopoje yra smėlio dėžė. Čia irgi tokia pat dėžė. Keli kareiviai, aplink sustoję, ginčijasi apie kažin kokį puolimą. Štai ir armoniką atneša. Dar ir mandoliną, ir gitarą. Keli kareiviai jau susikabino poromis ir laukia kokia bus muzika. Vienas reikalauja smagios polkutės, kitas valso, o dar trečias lietuviško fokstroto.

Toliau vienas skaito iš „Kario“ naują eilėraštį, o kitas jį nusirašo.

Lipu aukščiau, į miegamąjį.

Keli kareiviai susėdę ant lovų, ir vienas jų balsiai skaito „Kario“ numerį. Toliau vienas, atsisėdęs ant dėžutės, baigia sudoroti mamos siuntinį, didelį „riestainį“. Čia prieina vienas ir sako:

– Jonai, duok man pasiskaityti „lauko tarnybos statutą“ apie „ryšius“!

Jau temsta, skubu namo, nes turiu daug, daug rašyti. Dar reikia nueiti pas draugą šachmatų partiją sulošti ir paskui pasiklausyti „Pupų dėdės“ pasakojimų per radio.

Vyr. pusk. M. Antaniškis

Šaltinis: Mindaugininkų sekmadienis. Parašas: Vyr. pusk. M. Antaniškis // 4 p. L. K. M. p. 15 metų sukaktis. [Kaunas, 1934], p. 23–24.


4 p. pulko karininkų ramovės biblioteka

Biblioteka įsteigta apie 1924 m. iš karininkų suaukotų knygų. Aukojama buvo visokio turinio knygos, kurių dauguma ir dabar tebėra bibliotekoj.

Dabar bibliotekoj yra 1064 tomai, kurių apie 200 įsigyta paskutiniais metais. 1932–1933 metais bibliotekai papildyti ramovės valdyba skyrė po 1000 litų. Iš tomų skaičiaus sprendžiant, biblioteka nėra turtinga, bet jos tikrąją verte žino mindaugininkai. Karo mokslo knygų bei vadovėlių įvairiom kalbom yra per 250.

Knygos nepelyja spintoje, jas skaito gana gausiai. Ypatingai žiemos mietu atgyja biblioteka, kada prasideda užsiėmimai su tikrosios tarnybos ir liktiniu kadru, o taip pat ir pačiais karininkais. Tada biblioteka padeda kiekvienam karininkui tinkamai pasirengti paskaitoms bei uždavinių sprendimui. Be to, biblioteka turi pakankamai grožinės literatūros, kuri apsčiai skaitoma.

Prie bibliotekos yra skaitykla. Tai visai atskiras, gan didelis, gražiai apstatytas ir papuoštas kambarys, Į skaityklą ateina 18 lietuviškų laikraščių ir 5 svetimom kalbom. Kariško turinio yra 6 laikraščiai.

Šaltinis: 4 p. pulko karininkų ramovės biblioteka // 4 p. L. K. M. p. 15 metų sukaktis. [Kaunas, 1934], p. 24.


Iš Panevėžio įgulos karių gyvenimo

Cirkas. Dabartiniu metu važinėjantis po Lietuvos miestus Konrado cirkas užsuko ir į Panevėžį.

Gegužės 16 ir 17 d. švietimo vadovų dėka, 4 p. p. kariams buvo išrūpintas papigintas įėjimas, būtent, po 1 lt. Ir, turbūt, neliko nė vieno kareivio, kuris nebūtų aplankęs. Cirkas, be abejo, kareiviams patiko, nes juk ne kasdieninis dalykas. Bet bendrai cirkas menkas.

Vakarinis patikrinimas. 4 p. p. dalies, stovinčios mieste, vakarinis patikrinimas nuo š. m. gegužės mėn. 15 d. atliekamas aikštėje prie įgulos bažnyčios. Patikriniman kareiviai ateina rikiuotėje su orkestru ir sutraukia daug publikos, ypatingai geram orui esant. Patikrinimas atliekamas su tam tikro­mis apeigomis. Išsirikiavus, keturi trimitininkai aikštės vidury trimituoja tam tikrą nustatytą melodiją. Po to, būna pats patikrinimas, ir orkestras griežia maldą, o vėliau himną. Visas patikrinimas, atliekamas lauke, yra labai įspūdingas.

Malonu žiūrėti, kai aplink stovinti minia gerbia tas visas apeigas. Visi, kaip vienas, per maldą ir himną stovi nusiėmę kepures ir užsilaiko ramiai.

V. B-s.

Šaltinis: Iš Panevėžio įgulos karių gyvenimo. Parašas: V. B-s // Karys. 1931, nr. 22, p. 442.


4 pėst. L. K. Mindaugo pulkas

Pulke pertvarkyta dramos sekcija, kuri mano pastatyti rimtesnius veikalus, nes minėtam darbui pulke yra ir gerų jėgų. Be to, pulke sudarytas choras, kuriame dalyvauja kareiviai ir puskarininkių žmonos. Bendrai, pulke švietimo, auklėjimo pobūdžio srityje šiais metais užsibrėžta gana plati programa, kurią, tikimės, ištesėsime atlikti.

Sausio mėn. 10 d., grįžus mokomos kuopos mokiniams iš atostogų, kuopa padarė ekskursiją į žymesnes Panevėžio miesto pramonės įstaigas. Buvo aplankytas ir miesto muziejus. P. Urbas (muziejaus vedėjas) gana plačiai ir vaizdžiai apibūdino iš archeologijos, numizmatikos, istorijos ir gamtos sričių. Toliau kuopa aplankė mielių fabriką, alaus bravorą, modernišką automatišką malūną „Gelet“, elektros stotį ir linų fabriką.

Nevėžio Šlaitas

Šaltinis: 4 pėst. L. K. Mindaugo pulkas. Parašas: Nevėžio Šlaitas // Karys. 1930, nr. 4, p. 75.


4 p. L. K. Mindaugo pulkas

Švietimas. Šiais metais pulkas gali pasidžiaugti mažesniu skaičiumi analfabetų, kurie paskutiniu metu, išskiriant keletą rambių tinginių, visai baigia išnykti…

Dėl stropaus vadų ir instruktorių darbo jau beveik visi atvykusieji analfabetai – jauni kareiviai – šiandien jau rašo laiškus arba nors pakenčiamai pasirašo po įvairiais raštais.

Dauguma gabesniųjų jau žino gana daug gramatikos taisyklių ir paskaito knygas ir laikraščius, kurių kiekvienoj kuopoj yra beveik užtektinai.

Tarp labiau prasilavinusių ir šiaip skaitymą mėgstančių kareivių gana žymų vaidmenį vaidina pulko biblioteka, kurioje gana prieinamomis sąlygomis galima gauti pasiskaityti įvairių knygų.

Biblioteka yra nuolatos yra papildoma naujomis knygomis ir laikraščių komplektais.

Rugpiūčio mėn. pradžioje pulko biblioteka buvo papildyta per 100 tomų įvairių ir gana gražių knygų.

Biblioteką tvarko ir veda pulko švietimo komisija, kuri už įvairiausias pajamas perka bibliotekai knygų, išrašo laikraščių ir net turi įsisteigusi knygų rišyklą.

Be to, švietimo komisija dar stengiasi pakelti kariams ūpą ir šiaip juos lavinti, ragindama ir išrūpindama visokius vaidinimus, kinus, paskaitas ir šiaipjau įvairiausias pramogas.

Tik vienas kiek liūdnesnis reiškinys krinta į akis, kad tarp gausingų bibliotekos skaitytojų labai maža, sutinkame jaunų kareivių, kurie dėl informacijų trūkumo, laiko stokos, tinginiavimo ar kitų kokių nors priežasčių bibliotekos knygomis beveik nesidomi.

Eil. Kriauza

Šaltinis: 4 pėst. L. K. Mindaugo pulkas. Parašas: Eil. Kriauza // Karys. 1930, nr. 35, p. 695.


4 pėst. K. Mindaugo pulkas

Pulkas savo kinoteatro neturi. Tuo būdu švietimo vadovybė parūpina tinkamų filmų privačiuose kinoteatruose. Už lankymą kinoteatro kareiviai nieko nemoka – sumoka švietimo vadovybė iš jos žinioje esančių sumų. Suprantama, kad tuo būdu tvarkydama ši reikalą švietimo vadovybė yra gerokai suvaržyta ir apsunkinama. Teko kalbėti su švietimo vadovu, kuris pareiškė, kad ateity, atvykus į pulką jauniems kareiviams, numato šį reikalą sutvarkyti kiek kitaip. Manoma susitarti su kinoteatrų savininkais, kad kareiviams įėjimą papigintų ir kad patys kareiviai prisidėtų prie padengimo išlaidų. Turima vilties, kad kinoteatrų savininkai sutiks kareiviams duoti įėjimo bilietus į visus švietimo vadovybės numatytus seansus ne brangiau 20–30 centų. Tokiomis sąlygomis daugumą kareivių galėtų dažnai pasinaudoti, kiti bent 2–3 kart per mėnesį. Atrodo, kad taip padarius visi bus patenkinti. Geros filmos daug prisidės prie kareivių auklėjimo ir duos progos tinkamai išnaudoti atliekama laiką. Lauksime.

Senas kareivis

Šaltinis: 4 pėst. L. K. Mindaugo pulkas. Parašas: Senas kareivis // Karys. 1930, nr. 45, p. 911.


Mindaugininkų sportas

Pulko kūrimosi metu pagrindinis kareivio mokymas buvo praeinamas ne taip, kaip dabar aikštėse, bet praktiškai kautynių lauke. Apie fiziškąjį kario auklėjimą niekas net negalvojo, nes besiveržiantieji priešai neleido tuo rūpintis. Kautynėms nurimus, pirmieji sporto žingsniai buvo sunkūs, nes į jį buvo žiūrima ne kaipo į fiziškąjį kario auklėjimą, bet kaip į atliekamo laiko sunaudojimą – pramogą.

Pulke sportui, fiziškam auklėjimui pradžia duota Ukmergėj. 1922 m. pulko šventės dieną buvo surengta ir pirmoji sporto diena. Dalyvavo kas norėjo ir kaip norėjo: su batais, pusbačiais, basi, o sportines kelnaites pakeitė ilgos ir plačios kelnės. Apie rezultatus netenka ir kalbėti, nes, nesant įrankių, jų patikrinti negalėjo. Toji diena kiekvienam pulko kariui buvo paskatinimas susirūpinti savo fiziškąja būsena.

1923 m. pulkas perkeliamas į Panevėžio rajoną. Čia ramesnėse sąlygose galėjo daugiau dėmesio kreipti ir į sportą. Kasmet rengiamos tradicinės sporto dienos, kuriomis rūpintis pavedama 1924 m. rudenį įsikūrusiam, sporto draugijos rateliui, pulko sporto vadovo vadovaujamam. Programoje – lengv. atletika, kariškas sportas, grupinė mankšta, gimnastika ant prietaisu ir sportiniai žaidimai, kurių pasižiūrėti susirinkdavo tūkstantis panevėžiečių. Dalyviai karininkai ir kareiviai. Laimėjusieji geresnius rezultatus būdavo apdovanojami vertingomis ir praktiškomis dovanomis. Per 15 metų surengtos 9 sporto dienos, kuriose pasiekti šie rezultatai: 7 km žygis – 41 m. 46,2 sek.; patrulių žygis – 23 m. 20 sek. Bėgimai: 100 m – 11 sek.; 200 m – 26 sek.; 400 m – 60 sek.; 800 m – 2 min. 19,4 sek.; 1500 m – 4 min. 52 sek.; 5000 m – 17 min. 54,8 sek.; barjer. 110 m – 20,4 sek.; estafetė 4X100 – 50,5 sek. Šuoliai: į aukštį įsibėg. – 1 m. 51,5 cm.; į aukštį su ramsčiu – 3,05 m.; į tolį įsibėg. – 5,57 m. Mėtymai: ieties – 44,55 m.; skritulio – 31,45 m.; rutulio – 11,56 m.; granatos į tolį – 45,11 m.; granatos į taikinį – 1,73 m.

Rekordinių rezultatų pasiekti negalima buvo tikėtis, nes treniruotasi tik atliekamomis, po sunkaus dienos darbo, valandomis, kuriu, kaip žinoma, karys nedaug teturi.

Pulkas dalyvavo visose 1 divizijos ir kariuomenės sporto dienose, kuriose pasižymėdavo dažniausiai kariškame sporte (7 km ir patrulių žygiai) ir už tai turi, 4 statuetes bei taures. Kariuomenės sporto šventėse pulkas užėmė šias vietas: 1926 m. – 7; 1927 m. – 5; 1928 m.– 6; 1929 m. – 6; 1930 m. – 7.

Kariuomenės futbolo pirmenybėse, komanda turėjo su 1 pėst. pulku 3 rungtynes, kurias baigė: vienas laimėdama, vienas lygiomis ir vienas pralaimėdama. Su 4 art. pulku vienas rungtynes baigė lygiomis. Be to, turėjo daug draugiškų rungtynių su vietos komandomis ir divizijos pulkais. Sportininkus treniruodavo bei prižiūrėdavo karininkai – instruktoriai, baigę fiziško aukl. kursus.

Krepšiasvaidžio komanda, nors dar neseniai įsikūrusi, bet jau nugalėjo visas stipresnes vietos komandas. Dabar pulkas turi gražioje vietoje bėgimui takais apjuostą futbolo aikštę, kurioje vasarą besitreniruojančiųjų netrūksta.

Sporto reikmenimis ir apranga norintieji sportuoti pakankamai aprūpinami, sandėlis visuomet atdaras ir jų netrūksta.

Aikštėje prie kareivinių gerai įrengti gimnastikos prietaisai, kliūtys lauko gimnastikai ir krepšiasvaidžio aikštelė. Be prietaisų lauke, dauguma dalinių savo būstuose turi kilnojamus turnikus ir su metaliniais pamatais lygiagretės.

Senąją teniso aikštelę dėl netikusio pado reikėjo užleisti. Dabar pulko jėgomis pradėta rengti gražioje vietoje, parke, ir jau su geru padu, nauja aikštele. Kitam sezonui norima ją baigti.

Mėgstantieji kroketą taip pat turi savo aikštelę.

Kpt. Lastauskas

Šaltinis: Mindaugininkų sportas. Iliustr. Parašas: Kpt. Lastauskas // 4 p. L. K. M. p. 15 metų sukaktis. [Kaunas, 1934], p. 23.


4 p. L. K. Mindaugo pulkas

Pulko skalbykla. Nuo š. m. vasario mėnesio 7 d. savo moderniškoj skalbykloj pulkas pradėjo skalbti kareiviams skalbinius. Skalbykloj skalbiniai skalbiami mašinomis, kurios nereikalauja aptarnauti didelio žmonių skaičiaus. Žiūrint į automatiškai veikiančias mašinas tenka stebėtis, kaip įdėti į mašinas neplauti skalbiniai akimirka išeina sausi, švarūs ir balti, kaip sniegas.

Skalbyklos personalas susideda iš vedėjos ir 3 skalbėjų – moterų.

Skalbyklos vedėja pasamdyta liktinio puskarininkio žmona.

V. A.

Šaltinis: 4 p. L. K. Mindaugo pulkas. Parašas: V. A. // Karys. 1932, nr. 10, p. 202.


Gražios mūsų tradicijos

Jau keleri metai, išduodant jauniems kareiviams šautuvus, 4 p. p. mokomoje kuopoje šautuvų įteiki­mas atliekamas prisilaikant tam tikrų ceremonijų. Tos įteikimo ceremonijos metų bėgy kiek papildomos, jau baigia įgyti tradicijų teises. Ceremonijos atliekamos prisilaikant tokios tvarkos:

Tą dieną, kada numatoma išduoti šautuvus, kuopos vadas paskiria vieną valandą pasikalbėjimui. Pasikalbėjimo metu primena Lietuvos verguvės ir išsivadavimo laikus, paaiškina būdus, kaip ginti savo krašto laisvę, paaiškina kariuomenės uždavinius ir jai duotas priemones, primena Nepriklausomybės karo metų vargus dėl ginklų, dabartinį Lietuvos laisvei pavojų, ateity rengiamus žygius, valstybės rūpestį dėl kariuomenės, aprūpinant ją tinkamais ginklais ir reikalą bei būdus branginti ginklą. Baigus šį pasikalbėjimą, perstogės metu, visi šautuvai gražiai sudedami ant stalų, išrikiuojami kuopos jaunesni kareiviai salėje ir, atvykus visiems kuopos karininkams, pradedamos įteikimo ceremonijos. Kiekvienas iššauktas pavarde prieina prie kuopos vado ir paklaustas: „Kam duodamas kariui ginklas?“ – atsako: „Tėvynės laisvę ir garbę ginti!“. Gavęs šautuvą grįžta į vietą. Toliau eina kiti tokia pat tvarka. Baigus įteikimą, kuopos vadas linki garbingai vartoti gautą ginklą, jį gerai pažinti, tinkamai užlaikyti, ir kuopą paleidžia.

Tokios šautuvų įteikimo ceremonijos, kiek teko girdėti, visuomet kareiviams palieka neužmirštamo įspūdžio.

S. K.

Šaltinis: Gražios mūsų tradicijos. Parašas: S. K. // Karys. 1931, nr. 8, p. 156.

Ramygaliečiai savanoriai (Narsutis ir Karutis). Jie, napaisydami savo senyvo amžiaus, 1919 m. metė savo šeimas ir išėjo kariuomenėn jauniesiems padėti tėvynę iš priešų vaduoti. – „Nejaugi – sako – mes jaunikliams užsileisime!“ O tokių lietuviškų senukų buvo ir daugiau. Nuotrauka iš: Savanoris, 1918–1920. Kaunas, 1929, p. 186
Ketvirtojo pėstininkų pulko mokomosios kuopos didžiausias (195 cm) ir mažiausias (158 cm) kareivis. Nuotrauka iš: Karys. 1931, nr. 3, p. 51
Ramygaliečiai savanoriai – tėvas su sūnumi. Nuotrauka iš: Savanoris, 1918–1920. Kaunas, 1929, p. 149
Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko dekoratorius eil. Januševičius Juozas prie savo dekoracijos. Jo ranka yra padarytos beveik visos pulko dekoracijos ir paveikslai kareivinių sienose. Nuotrauka iš: Karys. 1930, nr. 36, p. 717
Ketvirtojo pėstininkų pulko jaunas kareivis Bučys [Bernardas Bučas] savam atelje. Nuotrauka iš: Karys. 1931, nr. 2, p. 34
Ketvirtojo pėstininkų pulko kulkosvaidininkai mokomi su užrištomis akimis. Nuotrauka iš: Karys. 1931, nr. 1, p. 8
Žvalgomasis patrulis moderniškai pasiruošęs žvalgybon. A. Patamsio nuotrauka iš: Karys. 1931, nr. 12, p. 235
Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko mokomosios kuopos klasė. Nuotrauka iš: Karys. 1930, nr. 36, p. 703
Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko mokomosios kuopos jauniems kareiviams šautuvų įteikimas. Sabaliausko nuotrauka iš: Karys. 1931, nr. 8, p. 156
Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko džiazo orkestras Pajuostyje. XX a. 4 deš. PKM GEK 19263
Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko orkestras su vadovu A. Domarku Berčiūnuose. XX a. 4 deš. PKM GEK 21419
Ketvirtojo pėstininkų pulko sportininkai. Nuotrauka iš: 4 p. L. K. M. p. 15 metų sukaktis. [Kaunas, 1934], p. 23
Panevėžio sporto sąjungos „Sveikata“ antroji futbolo komanda po rungtynių su Ketvirtojo Lietuvos karaliaus Mindaugo pėstininkų pulko komanda. 1923 08 03. PKM GEK 23520
Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko kariai prie Kūčių stalo Pajuostyje. 1932 12 24. A. Patamsio nuotrauka. PKM GEK 30066
Vaišės Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko naujokų kuopos įšventinimo proga. PKM GEK 22796
Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko karių vasaros stovykla Pajuosčio miške. XX a. 3 deš. PKM GEK 17509
Ketvirtojo pėstininkų pulko dirbtinis mokomasis tankas ir jo konstruktorius vyr. pusk. Butkevičius. Nuotrauka iš: Karys. 1930, nr. 25–26, p. 510
Naujai pastatyta karvelidė Ketvirtojo pėstininkų pulko pašto karveliams. A. Patamsio nuotrauka iš: Karys. 1931, nr. 47, p. 954