Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I a. stenduose eksponuojama dokumentų paroda „Vasario 16-osios akto signatarai – lietuviškos spaudos darbininkai“. Kviečiame pažvelgti į Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus kaip lietuviškos spaudos darbininkus. Dauguma jų aktyviai dalyvavo ne tik politiniame, bet ir kultūriniame, moksliniame Nepriklausomos Lietuvos gyvenime.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde saugoma per 300 spaudinių, kuriuos parašė, išvertė, sudarė, redagavo ar išleido Nepriklausomybės Akto signatarai. Šioje parodoje pristatoma 90 leidinių. Taip pat parodoje eksponuojami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Rokiškio krašto muziejuje Andriaus Dručkaus kolekcijoje saugomų tarpukariu leistų plakatų skaitmeniniai vaizdai.
Saliamonas Banaitis (1866–1933) Kaune 1905 m. įkūrė pirmąją lietuviškąją spaustuvę. Joje buvo spausdinami periodiniai leidiniai „Vienybė“, „Draugija“, „Lietuvaitė“, „Ateitis“, lietuviškos knygos.
Dr. Jonas Basanavičius (1851–1927) dar 1880 m. parengė straipsnių lietuviškai spaudai. J. Basanavičiaus rūpesčiu 1883 m. pradėtas leisti ir jo kurį laiką redaguotas lietuviškas laikraštis „Aušra“. Išleido tautosakos rinkinius, redagavo leidinį „Lietuvių tauta“.
Mykolas Biržiška (1882–1962) tyrinėjo literatūros istoriją, redagavo savaitraštį „Žarija“, žurnalą „Visuomenė“, periodinius laikraščius lenkų ir rusų kalbomis, buvo „Vilniaus žinių“ redakcijos sekretoriumi, parengė lietuvių literatūros ir kultūros istorijos, folkloro tyrinėjimo darbų, senosios literatūros publikacijų.
Kazys Bizauskas (1892–1941) bendradarbiavo katalikiškoje lietuvių periodinėje spaudoje, redagavo laikraštį „Rygos balsas“, rūpinosi lietuviškų vadovėlių ir grožinės literatūros leidyba, 1925 m. Kaune įsteigė knygų leidimo bendrovę „Žinija“, buvo XXVII knygos mėgėjų draugijos vienas iš steigėjų.
Pranas Dovydaitis (1886–1942) apie 40-ies periodinių spaudinių leidimo iniciatorius, daugelio jų bendradarbis, „Ateities“, „Kosmos“, „Logos“, „Naujoji vaidilutė“, „Soter“ redaktorius, „Lietuviškosios enciklopedijos“ (1933–1941) viceredaktorius, straipsnių bei studijų religijos, filosofijos, kultūros istorijos, etikos, pedagogikos ir hagiografijos klausimais autorius.
Steponas Kairys (1879–1964) bendradarbiavo LSDP spaudoje bei kituose Lietuvos laikraščiuose „Naujoji gadynė“, „Skardas“, „Vilniaus žinios“, „Darbo visuomenė“ ir kt., redagavo laikraščius „Darbo balsas“ ir „Socialdemokratas“, yra paskelbęs technikos ir inžinerijos mokslo darbų, politikos tyrinėjimų, feljetonų, parašė dvi atsiminimų knygas „Lietuva budo“ (1957) ir „Tau, Lietuva“ (1964).
Petras Klimas (1891–1969) buvo faktiniu „Lietuvos aido“ redaktoriumi, formavusiu laikraščio kryptį ir dvasią. Signataras parengė istorijos mokslo darbų, daug dėmesio skyrė naujausios Lietuvos istorijos tyrinėjimams, kaupė medžiagą apie krašto priešistorę, valstybingumo raidą, paskelbė Lietuvos istorijos šaltinių vertimų.
Donatas Malinauskas (1869–1942) rengė straipsnius lietuviškiems periodiniams leidiniams „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Draugija“, „Naujoji Romuva“, „Lietuva“.
Vladas Mironas (1880–1953) rūpinosi lietuviškos spaudos leidyba, rėmė ją. Kartu su kitais dvasininkais leido Vilniaus krašto žmonėms skirtą savaitraštį „Aušra“. 1928 m. įkurtos bendrovės „Pažanga“, leidusios knygas ir tautininkų periodinę spaudą, vienas iš steigėjų, vadovybės narys.
Stanislovas Narutavičius (1862–1932) rėmė draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimą, su žinomu lenkų socialdemokratu, mokslininku L. Krzywickiu daug prisidėjo prie laikraščio „Tygodnik powszechny“ rengimo.
Alfonsas Petrulis (1873–1928) prisidėjo steigiant lietuviškus laikraščius ir žurnalus, rašė jiems straipsnius. Ypač daug publikacijų kunigas parengė leidiniams „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Draugija“, „Tėvynės sargas“. 1911 m. A. Petrulis kartu su kunigais V. Mironu ir J. Novickiu įkūrė „Aušros“ bendrovę, leidusią Vilniaus krašto lietuviams tikintiesiems skirtą žurnalą „Aušra“.
Antanas Smetona (1874–1944) talkino rengiant lietuviškus leidinius „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Viltis“, „Vairas“, parengė informacinių ir publicistikos straipsnių tautinės veiklos klausimais.
Jonas Smilgevičius (1870–1942) spaudos draudimo metais rašė į lietuvių spaudą. JAV leistame laikraštyje „Vienybė lietuvninkų“ aprašė caro valdžios represijas Kęstaičiuose (netoli Alsėdžių). Parengė publikacijų laikraščiui „Varpas“, kitiems nelegaliems lietuvių periodiniams leidiniams, o kai buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas – ir pirmajam dienraščiui lietuvių kalba „Vilniaus žinios“.
Justinas Staugaitis (1866–1943) bendradarbiavo Seinuose leidžiamame katalikų dvasininkams skirtame žurnale „Vadovas“, o 1909–1913 metais jį redagavo. Straipsnius tikybos, etikos, socialiniais, politikos klausimais publikavo leidiniuose „Šviesa“, „Ūkininkas“, „Šaltinis“, „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Švietimo darbas“ ir kt. Jo rūpesčiu 1925–1940 metais leistas katalikų savaitraštis „Žemaičių prietelius“. J. Gintauto slapyvardžiu kunigas parašė romaną „Tiesiu keliu“ (1934–1935) ir apysaką „Tarp jausmų ir pareigos“ (rankraštis nerastas).
Aleksandras Stulginskis (1885–1969) redagavo žurnalo „Vienybė“ priedą „Viensėdis“, parengė straipsnių žemės ūkio tematika. 1917 m. pradėjo redaguoti naują laikraštį „Tėvynės sargas“, 1918 m. – žemdirbiams skirtą „Ūkininką։, bendradarbiavo laikraščiuose „Rytas“, „Lietuvos aidas“, „XX amžius“.
Dr. Jurgis Šaulys (1879–1948) Palangos progimnazijoje tarp moksleivių platino laikraščius „Vienybė lietuvninkų“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Aušra“. 1895 m. „Vienybėje lietuvninkų“ buvo išspausdinta pirmoji J. Šaulio publikacija. Rengė straipsnius J. Tumo-Vaižganto redaguojamiems laikraščiams „Tėvynės sargas“, „Žinyčia“, bendradarbiavo su „Varpo“ leidėjais. Išvertė antikinių graikų rašytojų Sofoklio, Aischilo kūrinių. Studijų metais redagavo socialdemokratų periodinius leidinius „Naujoji gadynė“, „Skardas“, „Žarija“. Pasitraukęs iš diplomatinės tarnybos, rūpinosi lietuviškų periodinių spaudinių rengimu ir leidyba Klaipėdos krašte, redagavo „Klaipėdos žinias“, „Lietuvos keleivį“, „Memeler Zeitung“.
Kazimieras Steponas Šaulys (1872–1964) parengė knygas „Krikščioniškoji demokratija“ (1906), „Socialistai ir mūsų sociališkieji reikalai“ (1907), „Demokratija ir krikščionys demokratai enciklikų prasme“ (1907), „Sociologija“ (1920), „Vedusiųjų dingimas ir naujos jungtuvės“ (1922), „Kanoniškojo proceso teisė“ (1927). Bendradarbiavo lietuvių ir lenkų spaudoje „Viltis“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Draugija“, „Dziennik Wileński“, „Przegląd katolicki“, „Tiesos kelias“.
Jokūbas Šernas (1888–1926) bendradarbiavo spaudoje, redagavo „Lietuvos žinias“, žurnalą „Savivaldybė“. Signataras dėjo daug pastangų, kad Lietuvai būtų sugrąžintas Klaipėdos kraštas. Daugiausia jo pastangomis į Lietuvos Valstybės Tarybą 1920 m. kovo 20 d. buvo įtraukti trys Prūsų Lietuvos Tautinės Tarybos nariai. Ta proga įvyko speciali Valstybės Tarybos sesija, skirta Mažajai Lietuvai. J. Šernas šiam įvykiui prisiminti parengė ir išleido knygą „Kovo 20 diena“ (1921).
Jonas Vailokaitis (1886–1944) – vienas turtingiausių to meto Lietuvos žmonių – gausią pelno dalį skirdavo labdarai: rėmė lietuviškas kultūrines, socialines bei švietimo draugijas, aukštųjų mokyklų studentus.
Jonas Vileišis (1872–1942) rėmė draudžiamos lietuviškos spaudos leidybą ir platinimą, rengė publikacijas „Varpo“, „Ūkininko“ laikraščiams. Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, rūpinosi laikraščių leidyba, redagavo „Lietuvos ūkininką“, „Vilniaus žinias“, „Lietuvos žinias“.
Parodą parengė Ilona Mažylytė, apipavidalino Milda Lašaitė.
Maloniai kviečiame aplankyti parodą. Ji veiks iki balandžio 30 d.
Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vyr. bibliotekininkė
ilona.mazylyte@pavb.lt