2018 m. kovo 2 d. sukanka 130 metų, kai knygnešio, bibliofilo, švietėjo Stanislovo Felikso Didžiulio (1856–1927) ir rašytojos Liudvikos Didžiulienės-Žmonos (1856–1925) šeimoje, gimė būsimoji vaikų rašytoja, dailininkė Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė.
Nuo pat vaikystės Aldona Kazanavičienė eiliavo, kūrė pasakas. Pirmieji eilėraščiai, pasirašyti Kunigutės slapyvardžiu, išspausdinti 1904 m. „Lietuvių laikraštyje“. Didžioji jos kūrybinio palikimo dalis – scenos vaizdeliai, apsakymai, eilėraščiai vaikams. A. Kazanavičienė parengė ir išleido vaikams skirtų kūrinių vertimų. Daug jos kūrybos liko rankraščiuose. Eilėraščiuose ir prozoje vyrauja vaikų buities, gamtos, gyvūnijos motyvai, scenos vaizdeliuose ir vėlesnėje kūryboje – socialinės nelygybės tema. Aliejumi ir akvarele nutapė peizažų, natiurmortų. Drauge su vyru, iš Rokiškio krašto kilusiu tapytoju Antanu Kazanavičiumi, surengė personalines parodas Kaune (1927, 1939), Klaipėdoje (1932). Dalyvavo grupinėse parodose Kaune (1926, 1937, 1940), Panevėžyje ir Biržuose (1926).
Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų spaudinių fonde saugoma 16 Aldonos Kazanavičienės 1918–1939 m. išleistų literatūrinės kūrybos leidinių. Dalį šių knygų iliustravo jos vyras Antanas Kazanavičius. Jos kūryba buvo leidžiama ir vėlesniais metais – išleistos dar 4 knygos: eilėraščiai „Darbai darbeliai“ (1950, 1974, 1984), apsakymų rinktinė „Pajūrio vaikai“ (1957), „Pajūrio pasakos“ (1976), „Raudonos gėlės“ (1967). Ji, kaip dailininkė, įtraukta į katalogą „Pirmoji Lietuvos moterų dailininkių draugijos dailės paroda“ (Kaunas, 1940), kurį taip pat turime bibliotekoje.
Rašytoja gimė 1888 m. Griežionėlių kaime (Anykščių r.). Nuo 1896 m. su mama gyveno ir mokėsi Mintaujoje (dabar – Jelgava, Latvija), dalyvavo moksleivių draugijų veikloje, vaidino namų ir viešuose spektakliuose, mokė vaikus skaityti ir rašyti lietuviškai. Baigusi gimnaziją, dirbo Šiluvoje (Raseinių r.), vėliau – Tatkonyse (Kupiškio r.), Medemrodėje (Akmenės r.). 1914 m. Sankt Peterburge baigė gailestingųjų seselių ir mokytojų kursus. 1915–1916 m. studijavo Alfonso Šaniavskio liaudies universiteto Maskvoje Istorijos-filosofijos fakultete, 1916–1918 m. – Aukštesniuosiuose moterų kursuose, išklausė pedagoginius kursus. Gyvendama Maskvoje, dalyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje, dirbo Lietuvos reikalų komisariate. 1919 m. grįžusi į Lietuvą, dirbo žurnalo „Švietimo reikalai“ redaktore Vilniuje, buvo Švietimo liaudies komisariato kolegijos narė. 1920 m. ištekėjo už pedagogo ir dailininko Antano Kazanavičiaus (1892–1940). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dėl komunistinių pažiūrų nuolat keitė darbo vietas. 1919–1920 m. dirbo mokytoja Paliūniškyje (Panevėžio r.), 1920–1922 m. – Šileikoniuose (Radviliškio r.), 1922–1923 m. – Radviliškyje. 1923 m. A. Kazanavičienė su vyru nuvyko į Krymą padėti tėvams grįžti į Lietuvą, bet tik 1924 m. pavyko tai padaryti. Gyvendama Kryme, lankė dailininko Ivano Aivazovskio mokinio Michailo Alisovo (1859–1930) tapybos studiją. Grįžusi į Lietuvą, 1924–1925 m. dirbo Panevėžio mokytojų seminarijoje lietuvių kalbos mokytoja ir lankė skulptoriaus Juozo Zikaro dailės studiją. 1929 m. Kazanavičiai persikėlė į Klaipėdą, o 1932–1935 m. šeima gyveno A. Kazanavičiaus gimtinėje Dideliškyje (Rokiškio r.), kur A. Kazanavičienė dirbo pradžios mokykloje. 1938 m. įstojo į Lietuvos moterų dailininkių draugiją. 1935–1940 m. Kazanavičiai gyveno Kaune, o nuo 1940 m. – Vilniuje. A. Kazanavičienė dirbo Švietimo liaudies komisariate. Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių buvo kalinama. 1946–1957 m. A. Kazanavičienė dirbo Mokslų akademijos bibliotekoje (dabar – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Išėjusi į pensiją, gyveno Vilniuje dukterėčios Julijos Ševeliovaitės-Štarkienės globojama. Mirė 1968 m. gruodžio 17 d. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Rasų kapinėse šeimos kape.
G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų spaudinių fonde saugomų A. Didžiulytės-Kazanavičienės leidinių sąrašas:
1. Kazanavičienė, Aldona. Ąžuolo gilelė. Kaunas, 1938. 12 p. : iliustr.
2. Kazanavičienė, Aldona. Gaideliai keliauja. Kaunas, 1937. 99 p.: iliustr.
3. Kazanavičienė, Aldona. Jaunučiai daigeliai. D. 1 : Ruduo. Žiema. Šiauliai, 1922. 160 p.: iliustr.
4. Kazanavičienė, Aldona. Jaunučiai daigeliai. D. 2 : Pavasaris. Vasara. Šiauliai, 1925. XI, [1], 236 p. : iliustr.
5. Kazanavičienė, Aldona. Krintančios snaigės. Kaunas, 1937. 14 p. : iliustr.
6. Kazanavičienė, Aldona. Musmirės. Voronežas, 1918. 47 p.
7. Kazanavičienė, Aldona. Pajūrio pasakos. Kaunas, 1937. 193, [2] p. : iliustr.
8. Kazanavičienė, Aldona. Pavasario pumpurėliai. Kaunas, 1936. 48 p. : iliustr.
9. Kazanavičienė, Aldona. Rudenio dienelės. Kaunas, 1935. 63 p. : iliustr.
10. Kazanavičienė, Aldona. Senis Šaltis. Klaipėda, 1933. 63 p.
11. Kazanavičienė, Aldona. Vaikai ir gyvulėliai. Kaunas, 1936. 102, [1] p. : iliustr.
12. Kazanavičienė, Aldona. Vaikai ir paukščiai. Kaunas, 1931. 64 p.
13. Kazanavičienė, Aldona. Žiema atėjo. Kaunas, 1935. 63 p. : iliustr.
14. Kazanavičienė, Aldona. Žvaigždučių eglutė. Vilnius, 1919. 19 p. : nat.
15. Vasiljeva, P. Našlaitė. Miško kertelė / vertė Aida [A. Kazanavičienė]. Šiauliai, [1925]. 50 p.
16. Kazanavičienė, Aldona. Ančiukai // Vaikai ir eilėraščiai. Kaunas, 1939, p. 100.
Knygas kviečiame užsisakyti Bibliotekos elektroniniame kataloge ir skaityti Kraštotyros skaitykloje.
Rengiant informaciją naudotasi Tautvilio Užos straipsniu, publikuotu knygoje „Talentingieji viešintiškiai“ (Panevėžys, 2012) ir „Lietuvos dailininkų žodynu“ (T. 3. Vilnius, 2013).
Nuotraukoje – Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė ir Salomėja Nėris Kaune 1932 m. Fotogr. Antanas Kazanavičius. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Irenos Didžiulytės-Jurevičienės rankraščių fondas F5.
Galerijoje – knygų viršelių ir antraštinių lapų vaizdai.
Kviečiame domėtis!
Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vyr. bibliotekininkė
ilona.mazylyte@pavb.lt
