Kviečiame susipažinti su Panevėžio krašto asmenybe, daug davusia Amerikos lietuvių kultūrai, ypač rašomosios kalbos puoselėjimui. Tai Antanas Lalis, kuris savo žodynais, gražia kalba išsiskiriančiais populiarių knygų vertimais, straipsniais laikraščiuose, daugelį kurių redagavo, įpratino tautiečius Amerikoje taisyklingai kalbėti ir rašyti.
Leksikografas, redaktorius, vertėjas, publicistas, leidėjas, JAV lietuvių veikėjas Antanas Lalis gimė 1873 m. lapkričio 16 d. Skaistgiriuose (Panevėžio r.), Pamiškės dvaro baudžiauninkų Vaclovo Lelio ir Ievos Starostaitės-Lelienės šeimoje. Pradžios mokyklą lankė Pušalote (Pasvalio r.), 1889–1894 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje, buvo vienas iš slaptos lietuvių mokinių draugijos „Kūdikis“, veikusios šioje gimnazijoje, steigėjų. Tačiau sunkios finansinės padėties išvarginti A. Lalio tėvai nebeišgalėjo išlaikyti savo sūnaus gimnazijoje. Dėl to Antanas baigė tik šešias gimnazijos klases. Jis nepakluso tėvų valiai stoti į kunigų seminariją, o sulaukęs šaukiamojo amžiaus – 21-erių, nenorėjo būti pašauktas į caro armiją. Todėl apsisprendė išvykti į Ameriką. 1895 m. atvykęs į JAV, jis sunkiai dirbo anglies kasyklose, žemės ūkyje. Apsigyvenęs Šenandore (Pensilvanija), pamažu įsitraukė į Amerikos lietuvių spaudos darbą. „Darbininkas“, „Naujoji draugija“, „Ateitis“, „Lietuva“, „Naujienos“ – laikraščiai ir dienraštis, kuriuos A. Lalis redagavo vienas arba drauge su kitais. A. Lalis gyveno Brukline, beveik 30 metų – Čikagoje. A. Lalis lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne saugomoje autobiografijoje rašė: „Dirbdamas JAV lietuvių spaudoje, esu išvertęs nemaža dailiosios literatūros iš svetimų kalbų, bet ji buvo spausdinama periodiniuose leidiniuose ir ten pasiliko; atskirai buvo išleisti kai kurie trumpesni M. Gorkio apsakymėliai – „Giesmė apie Sakalą“ (1906), V. Garšino „Karės laukuose“ (1906), R. L. Stivensono „Nakvynė“ (1911), G. Hauptmano „Paskendusis varpas“ (1919)“.
Čikagoje A. Lalis buvo vienas iš liberalinės demokratinės lietuvių studentų šelpimo draugijos „Aušra“ (veikė 1901–1910) steigėjų. Draugija rėmė studentus gyvenančius ne tik Amerikoje, bet ir Lietuvoje. Pašalpas yra gavę Jonas Biliūnas, Konstantinas Jasiukaitis, Kleopas Jurgelionis, Ignas Šlapelis, Antanas Lalis, Adomas Varnas ir daugelis kitų.
Žymaus Amerikos lietuvių kultūros veikėjo, leidėjo Antano Olšausko (1863–1942) raginamas ir remiamas A. Lalis rengė žodynus. 1903 m. A. Olšausko leidykloje „Lietuva“ išleistas A. Lalio „Lietuviškos ir angliškos kalbų žodynas“, 1905 m. – antroji anglų-lietuvių kalbų žodyno dalis. Gavęs iš A. Olšausko materialinę paramą, A. Lalis 1905 m. išvyko studijuoti filosofijos ir filologijos į Berno (Šveicarija) universitetą. Berne įstojo į draugiją „Sandara“, kurios svarbiausias tikslas buvo apsirūpinti lietuviška spauda. Laisvu nuo paskaitų metu parengė lenkų-lietuvių kalbų žodyną (žodynas išleistas 1912 m. Vilniuje, Juozapo Zavadskio spaustuvėje). Universitete mokėsi iki 1908 m. Studijų nebaigė, nes pristigo lėšų pragyvenimui. A. Lalis grįžo į JAV. Dirbo „Lietuvos“, „Naujienų“ laikraščių redakcijose.
Norėdama sužinoti, kokia padėtis Lietuvoje, kaip gyvena ir tvarkosi tautiečiai po Valstybės atkūrimo, „Naujienų“ redakcija 1922 m. pavasarį komandiravo A. Lalį kaip dienraščio atstovą į Lietuvą. A. Lalis aplankė savo gimtinę, Vilnių. Vilniuje 1922 m. išėjo naujas lenkų-lietuvių kalbų žodyno leidimas. Sugrįžęs į Ameriką, A. Lalis tęsė darbus dienraštyje „Naujienos“, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime.
Į Lietuvą visam laikui A. Lalis grįžo 1931 m. Kurį laiką gyveno Šapalų dvare (Vilkaviškio r.), kur rengė, taisė, tobulino, naujais žodžiais pildė žodynus. 1944 m. vasarą Raudonajai armijai persikėlus per Nemuną, žmonės pradėjo bėgti ir iš Suvalkijos. A. Lalis nusprendė, kad jam pavojinga likti Šapaluose ir išsirengė į Panevėžį. Važiuodamas į Panevėžį, traukinyje susipažino su istoriku, teisininku Povilu Pakarkliu (1902–1955), kuris pasiūlė vykti dirbti į Vilnių, į atkuriamą Mokslų akademiją. A. Lalis dirbo korektoriumi Lietuvių kalbos žodyno redakcijoje, kuriai vadovavo prof. Juozas Balčikonis (1885–1969).
Nebetverdamas Vilniuje šalčio, bado, antisanitarinių gyvenimo sąlygų A. Lalis 1944 m. gale atvyko gyventi į Panevėžį. Dirbo Panevėžio mėsos kombinate, Panevėžio medicinos seserų mokykloje, Panevėžio komunalinio ūkio kontoroje.
Dar gyvendamas Amerikoje A. Lalis susipažino su aktore, režisiere Une Babickaite-Graičiūniene (1897–1961). Bendravimas nenutrūko ir A. Laliui grįžus į Lietuvą. Bičiulė nuolat lankydavo sunkiai sergantį A. Lalį.
Antanas Lalis mirė 1960 m. vasario 17 d., palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse.
Įvairiuose šaltiniuose galima rasti kelias A. Lalio pavardės formas. Grįžęs 1931 m. iš Amerikos, A. Lalis ėmė pasirašinėti „Lelys“, o tais pačiais metais jam išduotame Lietuvos Respublikos pase įrašyta „Lelis“. Spausdintus darbus, žodynus, išleistus JAV ir Vilniuje, pasirašydavo „Lalis“.
Pateikiame Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje retų knygų fonde saugomų A. Lalio žodynų, jo verstų knygų sąrašą. Leidinius kviečiame užsisakyti Bibliotekos elektroniniame kataloge. Kai kurias knygas galima skaityti ir portale www.epaveldas.lt.
Lalis, Antanas. Lietuviškos ir angliškos kalbų žodynas: dviejose dalyse. D. 1: Lietuviškai-angliška. 3-ias, iš naujo taisytas ir gausiai papildytas spaudimas. Chicago, 1915. IV, 439 p.
Lalis, Antanas. Lietuviškos ir angliškos kalbų žodynas : dviejose dalyse. D. 2 : English-Lithuanian. Chicago, 1915. VIII, [1], 835 p.
Garšin, Vsevolod. Karės laukuose: kareivio atsiminimai / iš rusų kalbos vertė A. Lalis. Chicago, 1906. 81 p.
Lalis, Antanas. Podręczny słownik polsko-litewski. Wilno, 1912. 331 p.
Lalis, Antanas. Podręczny słownik polsko-litewski. Wilno, 1919. [4], 331p.
Rengiant informaciją naudotasi Jono Lelio leidiniu „Žodynininkas Antanas Lalis“ (Vilnius, 1995).
Nuotraukoje – Antanas Lalis. Čikaga. Apie 1920 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Unės Babickaitės rankraščių fondas F124-100.
Galerijoje – knygų viršelių vaizdai.
Kviečiame domėtis!
Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vyr. bibliotekininkė
ilona.mazylyte@pavb.lt
