Lietuvos Respublikos Seimas skatindamas mus suvokti prieš 100 metų vykusių Nepriklausomybės kovų svarbą, pagerbdamas kovojusiųjų ir žuvusiųjų už laisvę atminimą, paskelbė 2019-uosius Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais.

Kviečiame apsilankyti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos parengtoje virtualioje parodoje „Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte“ ir sužinoti, kas 1919 m. sausio–gegužės mėn. vyko Panevėžyje ir jo apylinkėse. Parodoje minimos kovotojų pavardės, publikuojamos jų nuotraukos bei atsiminimai apie kovas.

Pulkininkas leitenantas Tomas Vidugiris apie Panevėžio bataliono pasitraukimą iš Panevėžio į Kėdainius 1919 m. balandžio pradžioje:

Auštant rusų artilerija pradėjo šaudyti į miestą. Netrukus į šiaurę nuo mūsų pa­sigirdo smarkokas šautuvų ir kulkosvaidžių šaudymas – ten kovėsi Panevėžio Bata­liono 1-ma kuopa ir Mokomoji kuopa. 2-os kuopos bare priešas nepradėjo puolimo, ir pasirodančius jo žvalgus lengvai ugnimi nuvydavome atgal. Laukėme vokiečių pažadėtos paspirties pasirodant, tačiau ji nepasirodė; nesulaukėm taipgi ir jų paža­dėtosios artilerijos paramos. Kovotojų nuotaika pradėjo smukti. Apie 10 val. paste­bėjau tirštas bolševikų grandines, puolančias iš Staniūnų dvaro Panevėžio naujųjų kapinių linkui. Mūsų šautuvų ir kulkosvaidžių ugnies jos buvo nepasiekiamos. Pa­rodžiau puolančius bolševikus karininkui Jurėnui ir paklausiau jį, kas gina miestą iš pietų pusės? „Turbūt, kad niekas“, atsakė jis. Supratome, kad gresia apsupimo pavojus. Karin. Jurėnas įsakė man skubiai vykti į Bataliono štabą ir painformuoti Bataliono vadą apie susidariusią padėtį. Bėgu Ukmergės gatve ir toliau per vadi­namąją Slobodkę, Didžiojo karo metu visiškai sudegintą. Mieste retkarčiais girdėti šūviai, ir pro mane prazvimbia kulkos – tai bolševikų penktosios kolonos šūviai. Jie šaudė mums į nugarą. Bataliono vadą karininką Variakojį radau turgavietėje ir pranešiau jam apie susidariusią padėtį. Jis pasakė man, kad 1-ji ir Mokomoji kuopos neatlaikė bolševikų puolimo ir traukiasi ir kad 2-ai kuopai jau pasiųstas įsakymas taipgi trauktis. Man gi jis įsakė surinkti čia pat keletą ginkluotų vyrų ir sulaikyti bolševikus Ramygalos gatvėje, ir tuo būdu pridengti 2-os kuopos pasitrau­kimą. Surinkau gal dešimtį vyrukų, daugiausia Panevėžio gimnazijos mokinių. Bolševikai jau įsiveržė į pietinį Ramygalos gatvės galą. Prisitaikę prie namų kampų, mūro tvorų ir medžių, pradėjome su jais šaudytis. Čia mus vėl pasiekia kulkos iš užpakalio. Po kurio laiko sumetu, kad 2-ji kuopa bus jau pasitraukusi. Perbėgam į Sodų gatvę ir traukiamės į Klaipėdos gatvę. Išėjus mums į Smilgių vieškelį, iš miesto pasipila į mus šūviai. Prie senosios skerdyklos krinta sunkiai sužeistas mano gimna­zijos laikų draugas S. Dangstydamiesi kelio medžiais ir grioviais, išnešėme sužeistąjį iš apšaudomo ploto ir perdavėme jį sanitarams. Ties Savitiškio dv. radome jau pa­sitraukusias ir išsirikiavusias žygiui visas tris Panevėžio bataliono kuopas. Drauge su batalionu traukėsi daug tokių žaliūkų, kaip aš. Jų buvo trigubai daugiau negu batalione buvo vyrų jam atėjus į Panevėžį. Tai buvo tam tikra paguoda ir viltis ateičiai. (Iš: Bolševikų frontas / J. Variakojis // 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas. Brooklyn (N. Y.), 1965, p. 28–29)

Daugiau kovotojų už laisvę prisiminimų – virtualioje parodoje „Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte“.

Norintiems plačiau paskaityti apie šį istorinį laikotarpį, siūlome naudotis mūsų parengtu literatūros sąrašu.

Iliustracijoje – bareljefas „Savanoriai“. Skulpt. Juozas Zikaras. Bronza. 29,9×46. Iš: Juozas Zikaras. Autorės ir sudarytojos Miglė Banytė, Vaiva Laukaitienė. Kaunas, [2009], p. 117.

Informaciją parengė
Aušra Veličkienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vyr. bibliotekininkė