Sulaukusi gilios senatvės, aš bandau prisiminti laimingiausias gyvenimo dienas. Užmerkiu akis, susikaupiu ir matau didelius baltus rūmus Respublikos gatvėje, Panevėžyje. Tai mano gimnazija mano gimtinėje. Joje mokiausi nuo 1920-ųjų metų. Įėjau į rūmus vienuolikmetė mergytė, o išėjau devyniolikos metų jaunuolė su brandos atestatu ir paruošta gyvenimui. Prisimenu savo mokslo drauges, draugus, garbingus direktorius ir mokytojus, o ypač pirmąjį direktorių prof. Joną Yčą. <…> Dėkoju Dievui už minčių pasaulį, kuriame aš matau juos visus ir atsirandu mano išsiilgtoje, mylimoje Tėvynėje Lietuvoje. (Neužmirštama tolimoji praeitis (1920–1928 m.) / Vanda Frankienė-Vaitkevičienė // Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija prisiminimuose. Panevėžys, 2007, p. 735–738)

2019 m. vasario 2 d. sukanka 110 metų, kai 1909 m. Emilijos ir Jono Tomašauskų šeimoje Panevėžyje gimė būsimoji pedagogė, rašytoja, visuomenininkė Vanda Tomašauskaitė-Frankienė-Vaitkevičienė.

Būsimoji rašytoja 1928 m. baigė Panevėžio valstybinę gimnaziją. Dėl sunkių gyvenimo sąlygų neturėdama galimybių tęsti mokslus, tais pačiais metais kreipėsi į Švietimo ministeriją ir gavo paskyrimą mokytojauti Legailių pradžios mokykloje (Biržų apskr.). Vanda Tomašauskaitė dirbo ir mokėsi. 1931 m. išlaikė egzaminus ir įgijo pradžios mokyklos mokytojos cenzą. Vėliau mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose: Kirkiluose (Biržų apskr.), Juozo Tumo Vaižganto pradžios mokykloje Mažeikiuose, Eitminiškių, Grigaičių mokyklose (Vilniaus apskr.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus (Vokietija). Rensburgo pabėgėlių stovykloje įsteigtoje pradžios mokykloje mokė lietuvių vaikus. 1951 m. atvyko į JAV, apsigyveno Čikagoje. Mokytojavo Čikagos Kristijono Donelaičio lituanistinėje mokykloje. 1990 m. apsigyveno Floridoje, įsitraukė į Floridos lietuvių bendruomenės veiklą.

Rašyti Vanda Frankienė-Vaitkevičienė pradėjo mokytojaudama Lietuvoje.  1938 m. Lietuvos švietimo ministerija jos pirmąją knygą „Trakų pilies pasakojimai“ pripažino tinkama mokiniams, tačiau sovietinė okupacija sutrukdė knygai išvysti dienos šviesą. Knyga buvo sunaikinta, kaip netinkama sovietinėje mokykloje.

Išeivijoje išleistos šios Vandos Frankienės-Vaitkevičienės knygos: „Vaidinimai mažiems ir dideliems“ (1965), „Karalaitės Gintarės ilgesys“ (1957), „Karalaitė Teisutė“ (1966), „Šokoladinis kiškelis“ (1967), „Užburtos kanklės“ (1971), „Du draugai“ (1976), „Pasakų pasaulis“ (1980), „Ąžuolo mirtis“ (1991). Dirbdama Čikagos Kristijono Donelaičio lituanistinėje mokykloje, parašė vadovėlį antrojo skyriaus mokiniams „Spindulėlis“ (1973).

Vanda Frankienė-Vaitkevičienė aktyviai bendradarbiavo išeivijos periodinėje spaudoje, priklausė  Šv. Kazimiero misijai, JAV lietuvių bendruomenei, Lietuvių klubui, Lietuvos dukterų draugijai, Rašytojų draugijai Čikagoje.

Vanda Frankienė-Vaitkevičienė mirė 2007 m. gruodžio 3 d. Palaidota Šv. Kazimiero lietuvių katalikų kapinėse Čikagoje.

1999 m. V. Frankienė-Vaitkevičienė savo kūrybinį palikimą – knygas, jų recenzijas, publikacijas periodinėje spaudoje, laiškus ir kitą medžiagą perdavė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos istorijos muziejui. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriuje Pavienių rankraščių fonde F8 saugomas Vandos Frankienės-Vaitkevičienės autobiografijos rankraštis (PAVB F8-736), nuotraukos bei išeivijoje išleistos knygos.

Kviečiame domėtis.

Galerijoje – V. Frankienės-Vaitkevičienės nuotraukos iš Pavienių rankraščių fondo F8 ir Bibliotekos fonduose saugomų V. Frankienės-Vaitkevičienės knygų viršelių vaizdai.

Informaciją parengė
Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vyr. bibliotekininkė
Sigita Marcinkevičienė