Portalas krašto istorijai ir kultūrai pažinti
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Išskleisti ženklinimo informaciją Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU JAV lietuvių organizacijos „Lietuvos vyčiai“ dovanos – Aukso kardo įteikimo ceremonija Lietuvos kariuomenės vadui generolui Silvestrui Žukauskui 1927 m. liepos 3 d. Kaune, Petro Vileišio aikštėje „Pavasario“ sąjungos jubiliejinio kongreso pavasarininkų II dainų šventės metu. Kairėje stovi: „Pavasario“ sąjungos vadovas prof. J. Eretas (tamsiu kostiumu); rankose kardą laiko […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Išskleisti ženklinimo informaciją Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU Būsimoji literatūrologė Vanda Zaborskaitė su savo mama Kamilija Zaborskiene. Panevėžys. Apie 1926–1927 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos skaitmeninis archyvas Motinos diena – viena gražiausių pavasario švenčių, turinčių gilias tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvoje Motinos diena pirmą kartą oficialiai paminėta 1928 m. gegužės […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Išskleisti ženklinimo informaciją Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU Panevėžio naujųjų teatro rūmų statybos aikštelė Lenino aikštės (dabar – Laisvės) rytinėje pusėje. [1965 m.]. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Kazimiero Vitkaus fondas FKV-342-5 Nuotraukoje – Panevėžio teatro rūmų statybos aikštelė Lenino aikštės (dabar – Laisvės) ir Elektros gatvės kampe. Čia, vietoje buvusio užstatyto kvartalo, kuris ypač […]
Karolis Kliuksinas gimė 1883 m. kovo 13 d. Švobiškyje (Pasvalio r.) malūnininko Karlo Aleksandro ir Malvinos Kliuksinų šeimoje. Nėra žinoma, kur K. Kliuksinas baigė pradžios mokyklą. Mokslus tęsė Lietuvos evangelikų reformatų sinodo išlaikomoje, Rusijos valdžios represijų išvengusioje ir per visą XIX a. veikusioje Slucko (dab. Baltarusija) gimnazijoje, kuri garsėjo aukštu mokymo lygiu. Istorikės Aldonos Prašmantaitės […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Išskleisti ženklinimo informaciją Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU Šv. Kazimiero varpas, skirtas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrai. „Franz Schilling Söhne“ liejykla. Bronza; h∼80 cm, Ø 92 cm. Apolda (Vokietija). 1931 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Juozapo Antanavičiaus fondas F147 Artėjant kovo 4 dieną minimai Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero iškilmei, praeities mylėtojams pateikiame vieno iš Panevėžio […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Išskleisti ženklinimo informaciją Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU „Darbo nuotaika“ dantų gydytojos Gertrūdos (pavardė nežinoma) kabinete. Ramygala (Panevėžio r.). 1949 04 25. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Irenos Didžiulytės-Jurevičienės fondas F5 Tikriausiai daugelis vyresnių žmonių prisimena laikus, kai vizitas pas odontologą prilygdavo košmarui: svaigstanti galva, drebančios rankos ir kojos, jokių nuskausminamųjų, o kur dar koja […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Išskleisti ženklinimo informaciją Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU Išbandomas naujai įrengtas šuolių su slidėmis tramplinas. Panevėžys. 1964 m. pab. – 1965 m. pr. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Povilo ir Kotrynos Daukų šeimos skaitmeninis archyvas Žiema – puikus metas tobulinti slidinėjimo įgūdžius. Panevėžiečiams užsispyrimo ir noro slidinėti niekada netrūko. „Bus čiuožyklos, tramplinas…“ – tokiu pavadinimu […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Vanda Zaborskaitė, kaip ir Meilė Lukšienė, buvo mūsų tautos sodininkė, gebėjusi atskirti esminius dalykus nuo smulkmenų ir tuščių ambicijų, jungusi skirtingų pažiūrų ir įsitikinimų žmones, savo tekstais kreipusi mūsų žvilgsnį tiek į pamatinius tautos likimo klausimus, tiek į didžiąsias asmenybes, į bendruomenės atramas – Valančių, Kudirką, Vaižgantą, Maironį. (Literatūrologas, kultūrologas, visuomenės veikėjas Darius Kuolys) 2022 […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
„Muziką, kaip ir meilę, mes greičiau jaučiame, negu suprantame. Taip yra dėl to, turbūt, kad muzika yra meilės kalba“ (M. Karka) 2022 m. lapkričio 12 d. sukanka 130 metų, kai Samarakėliuose (Anykščių r.) gimė (1892 m.) vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius, pedagogas Mykolas Karka. 1912 m. Vilniuje baigė J. Montvilos piešimo ir muzikos mokyklą. Nuo 1918 […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Vanda Lunskytė (vėliau Paškauskienė) gimė 1932 m. rugpjūčio 19 d. Surdegyje (Anykščių r.). Ankstyvoje vaikystėje su tėvais persikėlė gyventi į Panevėžį ir susiejo su juo savo gyvenimą. Būsimosios bibliotekininkės kelias į mokslą nebuvo lengvas – kaip ir dauguma pokario metų jaunuolių, V. Paškauskienė dirbti pradėjo labai anksti, dar besimokydama vakarinėje vidurinėje mokykloje. 1949 m. buvo […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Šiais metais minime istorikės, pedagogės, humanitarinių mokslų daktarės Onos Maksimaitienės 120-ąsias gimimo metines. Ona Girčytė-Maksimaitienė gimė 1902 m. vasario 5 d. Sankt Peterburge (Rusija). 1927 m. baigė Kauno universiteto Humanitarinį fakultetą. 1935–1944 m. ji mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1944–1948 m. dėstė Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1948–1957 m. – Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1957 m. išvyko gyventi į […]
Petras Rapšys (iki 1940 m. Rapševičius) gimė 1902 m. sausio 2 d. Naujamiestyje (Panevėžio r.), valstiečių Jono Rapševičiaus ir Onos Jovaišaitės-Rapševičienės šeimoje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą P. Rapšys mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje (karo metais vadintoje „Saulės“ gimnazija). 1919 m. sausio mėn. jis įstojo į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo iki 1920 m. vasario mėn. pradžios. Atleistas […]
Valteris Raskas (Vladas Rasčiauskas) gimė 1901 m. spalio 15 d. Panevėžyje. Mokėsi Panevėžio valstybinėje gimnazijoje (dabar Juozo Balčikonio gimnazija). 1926 m. pusiau slapta paliko Lietuvą. Iš pradžių atvyko į Kanadą, o vėliau apsigyveno JAV. Dirbo sunkiausius darbus, per savo sumanumą ir atkaklumą ilgainiui tapo žinomu verslininku, milijonieriumi. Įsteigė kelionių agentūrą „American Travel Service“. V. Raskas […]
Mes neišmokom ir sugrįžę Kalbėti žodžiais įmantriais,– Mes laukėm lyg palinkę kryžiai,Kol laisvė ištremta pareis. (Č. G. Cemnolonskis) Česys Gediminas Cemnolonskis gimė 1931 m. rugsėjo 5 d. neturtingo ūkininko, savanorio Kosto Cemnolonskio ir Albinos Cemnolonskienės šeimoje Juragiuose (Panevėžio r.). Buvo vienas iš šešių […]
Šiais metais minime lietuvių išeivijos rašytojos, publicistės, pedagogės, visuomenininkės Halinos Didžiulytės-Mošinskienės 110-ąsias gimimo metines. Halina Didžiulytė-Mošinskienė gimė 1911 m. vasario 19 d. (gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1911 m. kovo 4 d.) Kanske (Krasnojarsko kraštas, Rusija) tremtinių gydytojo Antano Didžiulio ir pedagogės Serafimos Michailovos-Didžiulienės šeimoje. Tėvams pabėgus iš tremties, teko gyventi Austro-Vengrijoje, vėliau Krokuvoje […]
Šiais metais minime pedagogo, muziko Juozo Slėnio 100-ąsias gimimo metines. Juozas Slėnys gimė 1920 m. lapkričio 5 d. Kaliamiestyje (Pandėlio valsč., Rokiškio apskr.). 1928–1934 m. mokėsi Pandėlio pradžios mokykloje. 1934–1936 m. neakivaizdžiai baigė 4 gimnazijos klases „Kalbaneum“ institute Kaune. Muzikos privačiai mokėsi Pandėlyje, Kupiškyje, Anykščiuose. 1940–1941 m. mokėsi Kauno muzikos mokykloje. 1948 m. įstojo į […]
Šiais metais minime Panevėžio vyskupijos apaštalinio administratoriaus, ilgamečio Panevėžio Kristaus Karaliaus parapijos administratoriaus, kanauninko, prelato Povilo Šidlausko (1890–1973) 130-ąsias gimimo metines. Šiai sukakčiai Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus darbuotojai parengė virtualią parodą „Prelatas Povilas Šidlauskas: „Mačiau jūsų kovas ir kančias…“. Kunigui P. Šidlauskui teko gan dažnai keisti gyvenimo ir […]
Šiemet sukanka 85 metai, kai 1935 m. rugsėjo 21 d. iš Niujorko Floyd Bennet Field aerodromo JAV lietuvių lakūnas Feliksas Vaitkus lėktuvu „Lituanica II“ (Lockheed L-5B Vega) pakilo skrydžiui per Atlantą į laikinąją Lietuvos sostinę – Kauną. Sėkmingai perskridusi Atlanto vandenyną, „Lituanica II“ dėl nepalankių oro sąlygų buvo priversta nusileisti ne Kaune, kaip planuota, o […]
Šiais metais minime šviesaus atminimo dailininkės grafikės Laimos Sofijos Barisaitės-Zelenkevičienės 90-ąsias gimimo metines. Laima Sofija Barisaitė gimė 1930 m. liepos 18 d. Panevėžyje, pedagogės Sofijos Stalionytės-Barisienės ir inžinieriaus Juozo Bariso šeimoje. 1948 m. baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1948–1954 m. studijavo grafiką Vilniaus dailės institute. 1954–1955 m. buvo leidyklos „Šviesa“ meninė redaktorė. 1957 m. L. S. […]
Sušilę orai mums visiems sukelia mintis apie atostogas. Gausybė atostogų pasiūlymų ir reklamų suteikia galimybę rinktis, kur ir kaip norime ilsėtis. O kaip atostogavo panevėžiečiai tarpukario Lietuvoje? Visi važiuokite į Berčiūnų kurortą! …Kai tik vasaros saulutė pradeda stipriau kaitinti panevėžiečių galvas, tuojau Berčiūnai iš žiemos miego užmiršimo prašoksta į labiausiai minimas vietas ir gelbsti plačią […]
Nuvilnijo vasarvidžio nakties burtų lydima Joninių šventė. Ar pasveikinai Jonus, Janinas, Rasas? Ar deginai Joninių laužus? Ar spėjai ateitį iš žolynų? Ar ieškojai paparčio žiedo? Tarpukario Lietuvoje birželio 24-oji nebuvo įteisinta kaip nedarbo diena, tačiau Joninės buvo minimos ir švenčiamos tiek pavieniui, tiek masiniuose renginiuose. Štai kaip 1934 m. Jonines šventė panevėžiečiai: „Joninių išvakarėse verslovininkai […]
Čia manyje išugdė meilę Tėvynei Lietuvai. Jos laisvei atgauti aukojau savo jėgas ir kūrybą.(Pilypo Naručio įrašas Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos svečių knygoje. 1992 m.) Pilypas Narutis (Žukauskas) gimė 1920 m. gegužės 26 d. Piatigorske (Rusija). 1921 m. šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Panevėžyje. Baigęs pradžios mokyklą, 1932–1938 m. P. Narutis mokėsi Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Gimnazijoje […]
Marija Geigaitė (vėliau Putramentienė-Giedraitienė) gimė 1890 m. kovo 22 d. ūkininkų Adomo ir Aurelijos Geigų šeimoje Vaivadų kaime (Panevėžio r.). 1900–1908 m. mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, kurią baigė sidabro medaliu. 1908–1914 m. mokslus tęsė Sankt Peterburgo aukštuosiuose Bestuževo kursuose, Istorijos-filologijos fakultete. 1912 m. Sankt Peterburge susituokė su Geležinkelių instituto studentu Juliumi Putramentu. Vyras, prasidėjus Pirmajam […]
Tapyba buvo mano gyvenimo prasmė. Per ją aš išreiškiu save, savo mintis ir idėjas. Tai yra mano širdies kalba. K. Naruševičius Kazimieras Naruševičius gimė 1920 m. kovo 2 d. Dūdonių kaime (Panevėžio r.) Jurgio ir Adelės Naruševičių šeimoje. 1932 m. baigė Rėklių (Panevėžio r.) pradinę mokyklą. 1932–1940 m. mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Aktyviai dalyvavo ateitininkų […]
![Panevėžio naujųjų teatro rūmų statybos aikštelė Lenino aikštės (dabar – Laisvės) rytinėje pusėje. [1965 m.]. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Kazimiero Vitkaus fondas FKV-342-5](https://paneveziokrastas.pavb.lt/wp-content/uploads/2023/03/Panevezio-naujuju-teatro-rumu-statybos-aikstele-scaled-e1679918772141.jpg)
![Valteris Raskas (Vladas Rasčiauskas). Iš: Margoji žmonių planeta : prisiminimai ir kelionių reportažai / Valteris Raskas ; [literatūrinis bendraautoris Albertas Laurinčiukas]. – Čikaga-Vilnius [i.e. Vilnius] : Baltijos spaudos ir prekybos bendrovė, [2001]. – P. 4 (virš.)](https://paneveziokrastas.pavb.lt/wp-content/uploads/2021/10/01.jpg)
