Panevėžio krašto šviesuolis, būsimas poetas, publicistas, advokatas, Lietuvos kariuomenės savanoris Juozas Čerkesas gimė 1884 m. kovo 19 d. (pagal senojo stiliaus kalendorių kovo 7 d.) Karsakiškio valsčiaus Bernotų kaime (Panevėžio r.), ūkininko šeimoje. Mama buvo kaimo daraktorė, tad pirmuosius mokslus praėjo namuose. Vėliau mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje (dabar Juozo Balčikonio gimnazija). Dėl šeimos nepriteklių Juozas Čerkesas mokyklos nebaigė. Tačiau jau buvo pramokęs tiek, kad gavo raštininko padėjėjo darbą Žagarės (Joniškio r.) valsčiuje, vėliau dirbo raštininku Piniavos (Panevėžio r.), Vabalninko (Biržų r.) valsčiuose.

Nuo 1902 m. J. Čerkesas spausdino publicistinius straipsnius, eilėraščius, feljetonus, dalyvavo platinant lietuvišką spaudą, palaikė ryšius su knygnešiais. Atgavus lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, laisviau reiškėsi ir lietuvių literatūros kūrėjai Panevėžyje: Juozas Čerkesas-Besparnis, Matas Grigonis, Juozas Stanikūnas-Žemės Dulkė. J. Čerkesas, pasirašydamas J. Besparnio slapyvardžiu, 1906–1912 m.  aktyviai bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Vilniaus žinios“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Vienybė“, „Šaltinis“, „Aušrinė“ ir kt. Panevėžio knygyno savininkas Juozas Masiulis (1864–1940) išleido J. Čerkeso-Besparnio eilėraščių rinkinius „Birbynė“ (1910), „Vamzdys“ (1911).

1911 m. J. Čerkesas vedė Jadvygą Choleckaitę. Su ja susilaukė dviejų sūnų – Henriko (1912–1935) ir Algirdo (1920–1925). Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje, o 1918 m. spalio mėn. grįžo į Lietuvą ir aktyviai įsijungė į patriotinę veiklą. 1918 m. lapkričio 28 d. suorganizavo Panevėžio apskrities parapijų komitetą ir jam vadovavo – buvo išrinktas vicepirmininku. Už tai 1919 m. bolševikai jį kalino kalėjime. 1919 m. balandžio 4 d. J. Čerkesas išėjo savanoriu į kariuomenę ir tarnavo iki 1920 m. balandžio 20 d. Vėliau dirbo įvairiose valdžios įstaigose Panevėžyje. 1919–1920 m. bendradarbiavo visuomenės ir politikos dienraštyje „Lietuva“, nuo 1923 m. – politikos, visuomenės ir literatūros laikraštyje „Lietuvos žinios“. Rašė feljetonus aktualiausiais šalies gyvenimo klausimais.

1920 m. prie Panevėžio, dabartiniame Skaistakalnio parke, iš grafo Ericho Kaizerlingo poetas nusipirko žemės sklypą ir 1926 m. pasistatė būdingą to meto architektūrai raudonų plytų dvarelio tipo namą, užveisė didelį sodą, pasodino daug medžių, sodybą prie Žagienės upelio pavadino Pragiedruliais.

Čerkesų sodyboje lankydavosi tarpukario Panevėžio inteligentai. Žinoma, kad pas J. Čerkesą viešėdavo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Antanas Vienuolis-Žukauskas, su kuriuo poetas artimai bendravo, dažnai nuvažiuodavo pas jį į Anykščius. J. Čerkesas buvo apsiskaitęs, puikiai mokėjo lenkų, rusų kalbas, domėjosi rusų rašytojų kūryba. Turtingoje jo namų bibliotekoje buvo sukaupta daug vertingų literatūros, teisės, dailės veikalų.

J. Čerkesas turėjo licenciją ir vertėsi privačia gynėjo praktika Panevėžio apygardos teisme. Buvo gabus advokatas, kurį gerbė ir draugai, ir klientai. Jis aktyviai dalyvavo ir miesto kultūrinėje veikloje, skleidė lietuvybę. 1906–1932 m. mieste veikusios meno ir kultūros draugijos „Aidas“ veikloje aktyviai dalyvavo ir J. Čerkesas. 1907 m. jis buvo išrinktas šios draugijos sekretoriumi.

Iki 1944 m. sovietų okupacijos J. Čerkesas-Besparnis ir toliau bendradarbiavo spaudoje: „Lietuvos žiniose“, „Lietuvos aide“, „Mūsų krašte“, „Panevėžio balse“, „Išlaisvintame panevėžietyje“ ir kt.

Sovietmečiu netekęs žemės ir darbo, poetas sunkiai vertėsi. J. Čerkesas, nujausdamas liūdną Pragiedrulių likimą, atvykusiems jo aplankyti giminėms, draugams dovanodavo knygas ir kitus daiktus. Žinios apie namo nacionalizavimą neatlaikęs J. Čerkesas staiga mirė 1949 m. spalio 16 d. savo namuose Pragiedruliuose. Čerkesų šeima palaidota senosiose Panevėžio kapinėse.

Pateikiame Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde saugomų J. Čerkeso-Besparnio poezijos knygų sąrašą:

Čerkesas, Juozas. Birbynė. Panevėžys, 1910. 34 p.: iliustr.
Čerkesas, Juozas. Vamzdys. Panevėžys, 1911. 71 p.: iliustr.
Čerkesas, Juozas. Lietuviui išeiviui: [eilėraštis] // Cit, paklausykit. Kaunas, 1914, p. 62–63.
Čerkesas, Juozas. Lietuviui išeiviui: [eilėraštis] // Cit, paklausykit. Kaunas, 1920, p. 58–59.

Leidinius kviečiame užsisakyti Bibliotekos elektroniniame kataloge. Kai kurias knygas galima skaityti ir portale www.epaveldas.lt.

Rengiant informaciją naudotasi Liudvikos Knizikevičienės straipsniu „Prisimenant Juozą Čerkesą-Besparnį“, publikuotu laikraštyje „Lietuvos aidas“, 2014, bal. 1, p. 8.

Kviečiame domėtis!

Nuotraukoje – Juozas Čerkesas-Besparnis. 1910 m. Iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Pavienių rankraščių fondo F8-465.

Galerijoje – knygų viršelių vaizdai.

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vyr. bibliotekininkė