Birželio 12 dieną Keramikos paviljone atidaryta paroda „Keramiada. Trys Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo dešimtmečiai“.
2019-ieji – jubiliejiniai Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų metai. Lygiai prieš tris dešimtmečius, 1989 metais, jaunų tuometinio Vilniaus dailės instituto (VDI, dabar – Vilniaus dailės akademija) studentų ir absolventų iniciatyva buvo surengtas pirmasis simpoziumas, kuriame dalyvavo 16 įvairių dailės šakų menininkų. Pirmasis tarptautinis keramikos renginys Panevėžyje smarkiai skyrėsi nuo dabartinių simpoziumų, tačiau pasižymėjo veržlumu, jaunatviška energija ir intensyvia kūrybine nuotaika.
Pirmieji žingsniai tarptautinio keramikos simpoziumo link prasidėjo dar 1977 metais, kuomet Panevėžio stiklo fabrike ėmė dirbti VDI studentas Alvydas Pakarklis. Jo susidomėjimas stiklo gamybos pramonėje naudojama ugniai atsparia akmens mase paskatino eksperimentuoti su šia medžiaga. Kūrybinį procesą palaimino ir rėmė Stiklo fabriko vadovybė, ypač tuometinis direktorius Stasys Stoškus. 1983 m. į fabriką kūrybinei praktikai atvyko VDI studentai, vadovaujami profesoriaus Juozo Adomonio (kuris 1999 m. taip pat dalyvavo simpoziume), o nuo 1984 m. čia imta rengti lietuvių keramikų kūrybinius seminarus. Visą tą laiką menininkai naudojosi aukšto degimo dujine krosnimi, kurioje darbus degdavo 1380 °C temperatūroje. Išskirtinis krosnies dydis (h – 1,80 cm, plotas – 12 m², tūris – 20 m3) leido sukurti įspūdingo mastelio kūrinius.
1989 metais, Vilniaus dailės instituto auklėtiniai Tomas Daunora, Arūnas Rutkus ir Rimantas Skuodis ėmėsi I tarptautinio simpoziumo organizavimo. Jie pakvietė amerikietį Philip Cornelius (1934–2015), Amerikos lietuvį Rimą VisGirdą ir vengrę Katalin Högye. Kartu su jais čia dalyvavo būrys lietuvių: Romualdas Aleliūnas (1960–2016), Valdas Aničas, Vilija Balčiūnienė, Eugenijus Čibinskas, Nerutė Čiukšienė, Alfridas Pajuodis, Egidijus Radvenskas, Aldona Skudraitė, Gintautas Šveikauskas ir Vytautas Tallat-Kelpša. Kūrybinis procesas vyko Vaikų dailės mokykloje (buvusios bažnyčios patalpose), degimas – Stiklo fabrike, o sukurtų darbų paroda – Panevėžio dramos teatre (dabar – Juozo Miltinio dramos teatras). Pirmasis simpoziumas buvo eksperimentinio pobūdžio ir padėjo stiprius pamatus ateities kūrybiniam procesui.
Nuo 1990-ųjų simpoziumus organizuoti ėmė Panevėžio miesto dailės galerija. Iki 2016 m. juo rūpinosi tuometinė galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė. Jos pastangomis buvo surengta 20 simpoziumų, kurie jau drąsiai gali būti įvardijami svarbiu kultūriniu reiškiniu Lietuvos dailės istorijoje. Kūrybiniame procese naudojamas šamotinis molis, neretai dailėtyrininkų yra pavadinamas Panevėžio akmens mase, kas rodo šio renginio svarbą ir užimamą poziciją. Per tris dešimtmečius įvyko 21 simpoziumas, (iki 2002-ųjų simpoziumai vyko kasmet, o nuo 2004-ųjų – keramikos įmonėje „Midenė“, tuomet simpoziumai imti rengti kas dvejus metus). Kaip žinia, juose dalyvavo 163 menininkai iš 35 šalių. Viso kolekcijoje yra sukaupta daugiau kaip 600 kūrinių ir kompozicijų. Tokio pobūdžio šiuolaikinės keramikos kolekcija yra vienintelė Rytų Europos regione, o ir Lietuvoje – tai vienintelė nuolatinė šiuolaikinės keramikos ekspozicija.
Parodoje „Keramiada. Trys Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo dešimtmečiai“ pristatomi 21 autoriaus kūriniai. Simboliškai, iš kiekvienų metų po vieną kūrinį. Paprastai šių simpoziumų kūriniai tapatinami su dideliais masteliais. Šiuo atveju dėmesys kreipiamas į mažesnes formas, tačiau jos, anaiptol, savo meniniu lygiu nenusileidžia didesniems darbams. Siekiant paminėti jubiliejinius metus, kūriniai simboliškai eksponuojami tarsi ant laiptų. Šioje vietoje, kur dabar stovi keramikos paviljonas, dar 2014 metais čia išties buvo laiptuotas statinys, primenantis mini amfiteatrą. Tai buvo susibūrimų vieta. Čia simpoziumų dalyviai atlikdavo savo individualių technikų demonstracijas, žiūrovai susėsdavo aplink, visi bendraudavo ir dalindavosi idėjomis. Dabar su žiūrovais bendrauja eksponatai, prisistatydami patys ir kartu pristatydami visus tris dešimtmečius šios įspūdingos keramikos meno „laboratorijos“ istoriją.
Ekspoziciją papildo 1989-ųjų metų nuotraukos, sukurtos fotografo Sergejaus Kašino, kurios tapo ne tik šio renginio dokumentine medžiaga, bet ir atskirais kūriniais. Jose užfiksuotos darbo akimirkos, ekskursijos, kiti svarbūs įvykiai. Šiemet minimas ir Baltijos kelio trisdešimtmetis. I simpoziumo dalyviai taip pat stovėjo gyvoje žmonių grandinėje. Ši akimirka užfiksuota Tomo Daunoros fotografijoje.
Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų tradicija reikšminga daugeliu aspektų. Renginio gyvavimo pradžioje tai buvo išskirtinė galimybė lietuvių keramikams susipažinti su kitų šalių tradicijomis ir požiūriu. Dabar galime teigti, kad simpoziumai įėjo į Lietuvos dailės istoriją. Jie suformavo ne vieno keramiko kūrybinę asmenybę, suteikė žinių ir galimybių, paskatino tobulėti.
Parodos autoriai:
Rimas VisGirda, Peteris Martinsons, Thomas Orr, Jonas Arčikauskas, Eugenijus Čibinskas, Kieran Behan, Daniela Chinellato, Mel Mars, Michael Moore, Maria Baumgartner, David Alban, David L. Gamble, Hwang Jeng-Daw, Jovita Laurušaitė, Toghrul Dadashov, Billy Ray Mangham, Edita Rydhag, Ihor Bereza, Tamara Bereza, Heidi Preuss Grew, Nataliya Zuban.
Paroda Keramikos paviljone veiks iki liepos 20 dienos.
Panevėžio miesto dailės galerijos informacija