Prisiminkime iš plačios Panevėžio Kisinų giminės kilusius du brolius Abraomą ir Izidorių, palikusius ryškų pėdsaką Lietuvos mokslo ir kultūros istorijoje.

Sukanka 120 metų, kai 1899 metų rugsėjo 5 d. Jokūbo ir Chajos Kisinų šeimoje Panevėžyje gimė būsimasis geobotanikas, gamtos mokslų daktaras Abraomas Kisinas. A. Kisinas, 1918 m. baigęs Panevėžio realinę mokyklą, pradėjo dirbti mokytoju ir su pertraukomis mokytojavo visą gyvenimą. Ypač didelį dėmesį A. Kisinas skyrė hebrajų kalbai. Buvo aktyvus visuomeninių, politinių organizacijų narys, dirbo Lietuvos Respublikos Žydų reikalų ministerijoje, priklausė Lietuvos socialistų sionistų partijos centro komitetui, dienraščio „Žodis“ (jidiš kalba) redakcinei kolegijai, redagavo Lietuvos hebrajų kalbos mokytojų sąjungos leidinį „Švietimo keliais“ ir pirmininkavo šiai organizacijai, buvo žydų gimnazijos Kaune direktoriaus pavaduotoju.

A. Kisinas Lietuvos universiteto (dabar – Vytauto Didžiojo) Matematikos-gamtos fakultete studijavo geobotaniką. Šveicarų kilmės botaniko, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo įkūrėjo, profesoriaus Konstantino Regelio (1890–1970) paragintas gabus studentas pradėjo Baltijos jūros pakrantės augalijos tyrimus. 1925–1926 m. pavasariais ir vasaromis A. Kisinas atliko pajūrio smėlynų augalijos tyrimus. Juos apibendrino 1927 m. apgintame diplominiame darbe „Kopų augmenija Palangos pakrantėje“, kuris buvo išspausdintas tuo metu mokslo pasiekimus Lietuvoje populiarinusiame žurnale „Kosmos“. A. Kisinas Lietuvos pajūrio augalų asociacijas ir asociacijų kompleksus tyrinėjo ir vėliau. Šia tema parengė ir 1934 m. Vytauto Didžiojo universitete, Matematikos-gamtos fakultete apgynė daktaro disertaciją „Augalų asociacijos ir asociacijų kompleksai Lietuvos pajūryje“. 1932 m. A. Ptašeko knygynas Kaune išleido, o J. Kuznickio ir L. Beilio spaustuvė išspausdino A. Kisino kartu su A. Pinčuku parašytą gamtos vadovėlį „Hatteva“, skirtą 3-iam pradžios mokyklos skyriui.

1941 m. dr. A. Kisinas su žmona vaikų gydytoja Pesia Kisiniene ir dukrele Avivit pateko į Kauno getą. Yra žinoma, kad A. Kisinas buvo vienas iš reichsleiterio A. Rozenbergo štabui specialiai atrinktų keturių žydų poliglotų, kurie A. Mapu gatvėje buvusiame pastate rūšiavo iš Kauno žydų atimtas knygas ir vertingiausias ruošė persiuntimui į Berlyną. 1944 m. likvidavus Kauno getą, dr. A. Kisinas išvežtas į Dachau-Kauferingo stovyklą, kur mirė 1945 m., kai iki išvadavimo buvo likę vos pora mėnesių. Jo žmona ir dukra išgyveno ir 1948 m. išvyko gyventi į Izraelį.

Nuo 1990 m. šalia Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos yra geobotaniko Abraomo Kisino vardu pavadinta gatvė.

---

Prieš 115 metų, 1904 m. liepos 30 d., Panevėžyje gimė Abraomo Kisino brolis, būsimasis bibliotekininkas, bibliografas Izidorius Kisinas. Iki 1915 metų mokėsi žydų mokyklose. 1915 m. liepą į Panevėžį įžengus Vokietijos kariuomenei, Kisinų šeima išvyko į Sankt Peterburgą, o į Lietuvą grįžo tik 1918 m. Grįžęs I. Kisinas mokėsi Ukmergės valdžios gimnazijoje (dabar – Ukmergės Antano Smetonos gimnazija), kurią baigė 1924 m. Nuo 1920 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos nariu.

Baigęs gimnaziją, įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslo fakultetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir lyginamąją kalbotyrą. I. Kisinui dėstė kalbininkas, profesorius Jonas Jablonskis (1860–1930), bibliografas, archeologas, etnografas, spaudos darbuotojas, pirmasis Lietuvos nacionalinės bibliotekos (tada – Centrinio knygyno) vedėjas Eduardas Volteris (1856–1941), Rusijos ir Lietuvos kultūros istorikas, filosofas Levas Karsavinas (1882–1952). Studijos lėmė tolesnę I. Kisino veiklą. 1932 m. jis apgynė diplominį darbą „Čigonų kalbos gramatikos matmenys“. Darbo vadovas šveicarų kilmės kalbininkas, baltistas, filologas, profesorius Alfredas Senas (1899–1978) padėjo susiformuoti I. Kisino moksliniams interesams. Pagrindiniu jo, kaip bibliografo ir bibliotekininko, mokytoju buvo pirmasis profesionalus Lietuvos knygotyrininkas, bibliografas, kultūros istorikas, visuomenės veikėjas, profesorius Vaclovas Biržiška (1884–1956). I. Kisinas 1940 m. rugsėjo mėn. baigė Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos skyrių, apgynęs darbą „Spaudos išradimas“. 1954 m. bibliotekininkystės diplomą eksternu įgijo Leningrado N. Krupskajos bibliotekiniame institute.

I. Kisino gyvenimas susietas su bibliografija ir bibliotekininkyste: 1935–1940 m. – Vytauto Didžiojo universiteto bibliografas, 1940–1944 m. Vilniaus universiteto bibliotekos bibliografijos skyriaus vedėjas, 1946–1951 m. Lietuvos knygų rūmų direktoriaus pavaduotojas, 1949–1954 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1949–1958 m. Kultūros švietimo technikumo dėstytojas.

I. Kisinas – vienas žymiausių Lietuvos bibliografų, sudaręs lietuviškų knygų sisteminį katalogą, lietuvių literatūros antologiją hebrajų kalba, parengęs bibliografinių rodyklių bei specialiosios bibliotekinės literatūros, tautinių mažumų (čigonų, karaimų, žydų) tyrinėtojas, medžiagą skelbęs moksliniuose bei publicistiniuose straipsniuose, puikus pedagogas, lietuvių kultūros ir literatūros propaguotojas. Mirė 1958 m. liepos 28 d. Palangoje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Su pirmąja žmona žydų kilmės P. (duomenys apie vardą neišlikę) 1927 m. susilaukė dukters Radastos. 1938 m. susituokė su iš Niaukonių kaimo (Smilgių sen., Panevėžio r.) kilusia Valerija Stotkute (1907–1993). Tuo metu būsimoji I. Kisino žmona dirbo Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekoje. 1947 m. Kisinai susilaukė sūnaus Silvijaus. Po vyro mirties V. Kisinienė jo asmeninę biblioteką bei ekslibrisų kolekciją perdavė Vilniaus universiteto bibliotekai, kurioje 1940–1991 m. ji dirbo. V. Kisinienė palaidota Vilniuje.

Pateikiame Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde saugomų Abraomo ir Izidoriaus Kisinų knygų ir leidinių, kuriuose publikuoti jų darbai, sąrašą:

Kisinas, Abraomas. Augalų asociacijos ir asociacijų  kompleksai Lietuvos pajūryje (be Klaipėdos krašto). Kaunas, 1934. [3], 125–228 p. : iliustr., lent.
Kisinas, Abraomas. Augalų asociacijos ir asociacijų  kompleksai Lietuvos pajūryje // Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto darbai. Botanikos skyrius. Kaunas, 1936, t. 11, p. 125–228: iliustr.
Kisinas, Izidorius. Antano Smetonos bibliografija ir bio-bibliografija, 1874–1934. Kaunas, 1935. XLIX, 609 p., [10] iliustr. lap.
Kisinas, Izidorius. Prof. E. A. Volterio bibliografija. Kaunas, 1928. 25 p.
Lietuviškų knygų sistematinis katalogas / sudarė Izidorius Kisinas. Kaunas, 1938. XVI, 1159 p.
Kisinas, Izidorius. Lietuvos ir užsienio lietuvių kolonijų 1935 m. periodika // Bibliografijos žinios, 1936, nr. 3, p. 99–111; 1936, nr. 4, p. 147–154.
Kisinas, Izidorius. M. K. Čiurlionies bibliografija // M. K. Čiurlionis. Kaunas, 1938, p. 120–131.
Kisinas, Izidorius. Prof. E. Volterio bibliografija // Tauta ir žodis. Kaunas, 1928, kn. 5, p. 361–385.
Kisinas, Izidorius. Prof. Mykolo Biržiškos bibliografija // Biržiška, Mykolas. Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos. Kn. 1. Kaunas, 1931, p. 3–85.
Kisinas, Izidorius. Prof. Mykolo Biržiškos bibliografija. D. 2: (1928–1938 m. ir 1 d. papildymai) // Biržiška, Mykolas. Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos. Kn. 2. Kaunas, 1938, p. 3–87.

Leidinius galima užsisakyti Bibliotekos elektroniniame kataloge ir skaityti Kraštotyros skaitykloje, o kai kurių knygų skaitmenines kopijas – skaityti portale www.epaveldas.lt.

Rengiant informaciją naudotasi Eugenijaus Simono Kisino knygoje „Mes – Kisinai“ (Vilnius, 2017) publikuotais prisiminimais apie Abraomą (p. 19–22) ir Izidorių (p. 325–343) Kisinus.

Galerijoje – leidinių viršelių vaizdai.

Kviečiame domėtis!

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius