Panevėžio rajono viešoji biblioteka miesto gimtadieniui skiria šiuo metu bibliotekos erdvėse eksponuojamą Kraštotyros muziejaus parengtą parodą.

Paroda atskleidžia Panevėžio miesto urbanistikos pokyčius per dvidešimt dvejus Nepriklausomybės metus. Tuo laikotarpiu Panevėžys buvo augantis,  ketvirtas pagal gyventojų skaičių, daugiatautis Lietuvos miestas. Išsiskiria 1933-ieji. Tais metais Panevėžys statybos srityje pralenkė visą  Lietuvą. Respublikos gatvėje pastatytas žydų Liaudies bankas, Smėlynės gatvėje – Panevėžio valsčiaus pastatas, Staniūnų gatvėje atidarytas rekonstruotas AB ,,Lietuvos muilas“ Panevėžio fabrikas, kilo kiti visuomeniniai pastatai bei gyvenamieji namai. Panevėžys formavosi kaip pramonės miestas. Tvarkomos gatvės, statomi ir rekonstruojami tiltai.

Ekspozicijoje galima išvysti tuometinį modernėjantį miestą: naujus mokyklų, šventovių, ligoninių, bankų, savivaldos įstaigų, gamyklų, gyvenamųjų namų pastatus, tiltus, architektų projektus, miesto planus bei istorinius vaizdus. Eksponuojama keletas žydų tautybės dailininko Solomono Feigenzono pieštuku pieštų miesto etiudų.

Šis trumpas, bet ryškus Nepriklausomybės laikotarpis Panevėžio architektūroje paliko žymesnį pėdsaką, nei praėjusieji šimtmečiai.  Dar ir dabar daugelis įstaigų veikia nepriklausomos Lietuvos metais pastatytuose modernios architektūros pastatuose.

Greta įspūdingos Kraštotyros muziejaus ekspozicijos bibliotekoje rasite meno leidinių apie Panevėžį parodą „Miestas, kuriame mano širdis“.

Paroda veiks visą rugsėjo mėnesį.

Ateikite susipažinti.

Informaciją parengė
Danutė Pamerneckytė
Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka