1880 m. balandžio 20 d. Gaidžių kaime (Utenos r.) Justino ir Veronikos Tilvyčių šeimoje gimė sūnus Jurgis – būsimasis kunigas, poetas, švietėjas, redaktorius. Jurgis Tilvytis mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava (Latvija) gimnazijoje, o už atsisakymą skaityti maldas rusų kalba iš jos pašalintas, mokslus tęsė carinėje Rusijoje. 1903 m. jis baigė Žemaičių kunigų seminariją. Vikaravo Krinčine (Pasvalio r.), Tauragnuose (Utenos r.), Pabiržėje (Biržų r.) ir Pakruojyje. 1908 m. paskirtas Paįstrio (Panevėžio r.) klebonu, aktyviai ėmėsi Paįstrio bažnyčios statybos. Suorganizavo blaivybės draugijos skyrių, įsteigė „Saulės“ mokyklą, įkūrė bibliotekėlę. 1916 m. paskiriamas Šėtos (Kėdainių r.) bažnyčios rektoriumi. Buvo vienas iš valsčiaus steigėjų ir kurį laiką – valsčiaus viršaičiu. Rėmė neturtingus mokinius materialiai ir mokymosi reikmenimis.

Atsisakęs klebono pareigų, visą turtą kazimieriečių vienuolynui paaukojęs ir įstojęs į kunigų marijonų ordiną, 1922 m. jis išvyko į Marijampolę. Nuo 1927 m. J. Tilvytis gyveno Panevėžyje, buvo Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčios rektoriumi, vienuolių marijonų vyresniuoju. J. Tilvytis ypač daug nuveikė organizuodamas labdarybę Panevėžyje, steigdamas prieglaudas. 1930 m. Panevėžio mieste jau buvo 5-ios našlaičių ir senelių prieglaudos. 1928 m. ėmė vadovauti Šv. Vincento Pauliečio draugijos Panevėžio skyriui, kuris rūpinosi tų prieglaudų priežiūra. Buvo šitos draugijos valdybos pirmininku. Valdybai priklausė inžinierius Juozas Barisas (1903–1987), knygyno savininkas Juozas Masiulis (1864–1940) ir kiti aktyvūs panevėžiečiai. 1927 m. rugsėjo 8 d. buvo išrinktas Panevėžio ateitininkų dvasios vadu. Nuo 1928 m. dirbo tikybos mokytoju Panevėžio amatų ir ruošos mokykloje, kuri buvo globojama katalikiškų organizacijų. J. Tilvytis dalyvavo ir Katalikų veikimo centro Panevėžio rajono valdybos veikloje. Kunigas, literatas, vertėjas Augustinas Liepinis (1896–1977) prisimena kunigą J. Tilvytį buvus maloniu, linksmu, švelnaus būdo, mėgstančiu gražiai pajuokauti, turėjusiu jautrią širdį, bet nemėgusiu būti pataikūniškai mandagiu.

J. Tilvytis žinomas ir kaip ateitininkų, blaivininkų himnų autorius. Pirmą kartą ateitininkų himnas buvo publikuotas moksleivių ateitininkų žurnalo „Ateitis“ 1912 m. 5-ajame numeryje. Muziką himnui sukūrė kompozitorius Česlovas Sasnauskas (1867–1916). Eilėraščių rinkinėlyje „Rutų saujelę“ (Kaunas, 1912) po 12-ąja giesme, įvardinta „At. Himnas“, nurodyti jo sukūrimo duomenys: 1912, 6 ir 7 vasario, Užugavos, Paystryje. J. Tilvytis bendradarbiavo leidiniuose „Šaltinėlis“, „Viltis“, „Lietuvių laikraštis“, „Draugija“, „Bažnytinė apžvalga“, „Tiesos kelias“ ir kt., išleido keletą eilėraščių rinkinių. Spaudoje pasirašinėjo slapyvardžiais A. Ž., A. Žalvarnis, A. Žal-nis, A. Žalv., Kun. J. T-is, Kun. J.Til-tis ir kt.

Mirė 1931 gruodžio 24 d. Panevėžyje, sakydamas pamokslą per vienuolio marijono, Marijonų bažnyčios zakristijono Gabrieliaus Gylio laidotuves Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, palaidotas Marijampolėje. 1936 m. rugsėjo 23 d. tretininkų organizacijos pastangomis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse atidengtas J. Tilvyčiui-Žalvarniui pastatytas dirbtinio balto marmuro paminklas – Nekalto Prasidėjimo Švc. Mergelės Marijos skulptūra (dailininkas Stasys Stanišauskas). Panevėžyje yra J. Tilvyčio vardu pavadinta gatvė.

Pateikiame Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje retų knygų fonde saugomų J. Tilvyčio-Žalvarnio parašytų ir parengtų knygų bei rinkiniuose publikuotos kūrybos sąrašą. Leidinius kviečiame užsisakyti Bibliotekos elektroniniame kataloge. Kai kurias knygas galima skaityti portale www.epaveldas.lt

Giesmė : „Sveika Panele, Šiluvos Marija…“ / [ištaisė A. Žalvarnis 1928 m. VIII m. 9 d. Panevėžy]. Kaunas, 1929. 3, [1] p.

Giesmės už mirusius / pagal „Officium defunctorum“ ir „Psalmi graduales“ parašė kun. J. Tilvytis. [S.l.], 1918. 72 p.

Giesmynas / paruošė kun. J. Tilvytis. Marijampolė, 1930. 496 p., [8] iliustr. lap. : natos.

Tilvytis, Jurgis. Daujėnai. Kaunas, 1910. 10 p. : iliustr.

Tilvytis, Jurgis. Dienelei brėkštant. Utena, 1909. 54 p. : iliustr.

Tilvytis, Jurgis. Giesmės iš Jeremijo raudų. Seinai, 1913. 16 p.

Tilvytis, Jurgis. Paistriečiai. Kaunas, 1910. 12 p. : iliustr.

Tilvytis, Jurgis. Rutų saujelę. [S.l.], 1912. 16 p.

Tilvytis, Jurgis. Ateiki… ; Šv. Panos Marijos užgimimo šventei ; Šv. Panos Marijos apreiškimas // Marijos žiedai. Kaunas, 1933, p. 31, 34–36.

Tilvytis, Jurgis. Nevėžio akordai // Panevėžio kalendorius 1914 metams. Panevėžys, 1913, p. 28–30.

Tilvytis, Jurgis. Trys sesytės // Šventoji Lietuva. Kn. 1. Kaunas, 1930, p. 153.

Tilvytis, Jurgis. Trys sesytės ; Girdžiu nesyk… ; Kas laimės neieško? ko ji nevilioja? // Cit! Paklausykit!. Kaunas, 1914, p. 75, 92, 107–108.

Tilvytis, Jurgis. Varpai ; Trys draugai // Deklamatorius. Chicago, 1911, p. 34, 119.

Rengiant informaciją naudotasi Broniaus Mažylio straipsniu „Kunigas marijonas Jurgis Tilvytis–Žalvarnis“, publikuotu knygoje „Kur Įstras pievomis virvena“ (Panevėžys, 2010), Panevėžio vyskupijos kurijos archyve saugomu Augustino Liepinio atsiminimų rankraščiu „Asmenybės“ (Panemunis, 1976), Elenos Markuckytės ir Donato Pilkausko straipsniu „Kunigas poetas Jurgis Tilvytis-Žalvarnis“, publikuotu naujienų ir žinių portale „Respublika.lt“ (https://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/portretai/kunigas_poetas_jurgis_tilvytiszalvarnis/).

Galerijoje – leidinių viršelių ir antraštinių lapų vaizdai.

Kviečiame domėtis!

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius