Čia manyje išugdė meilę Tėvynei Lietuvai. Jos laisvei atgauti aukojau savo jėgas ir kūrybą.
(Pilypo Naručio įrašas Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos svečių knygoje. 1992 m.)

Pilypas Narutis (Žukauskas) gimė 1920 m. gegužės 26 d. Piatigorske (Rusija). 1921 m. šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Panevėžyje. Baigęs pradžios mokyklą, 1932–1938 m. P. Narutis mokėsi Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Gimnazijoje iš pradžių įsitraukė į skautų veiklą, o 1933 m. įstojo į moksleivių ateitininkų organizaciją, vėliau buvo išrinktas ateitininkų kuopos pirmininku, dalyvavo moksleivių literatų būrelio „Meno kuopa“ veikloje. 1938–1943 m. P. Narutis Vytauto Didžiojo universitete Technikos fakultete studijavo elektrotechniką. 1938 m. universitete įsitraukė į studentų technikų ateitininkų korporacijos „Grandis“ veiklą, buvo korporacijos valdybos narys. 1940–1941 m. buvo Studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas, Studentų koalicijos vadovas. 1940 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, visos studentų korporacijos buvo uždarytos, jų veikla nutraukta. Tačiau Studentų koalicijos veikla buvo nelegaliai tęsiama, jai toliau vadovavo P. Narutis. 1941 m. susiformavus Lietuvių aktyvistų frontui (LAF), P. Narutis kartu su bendražygiais organizavo sukilimo štabą, kuris 1941 m. birželio 22 d. pradėjo sukilimą Kaune, o birželio 23 d. paskelbė deklaraciją apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Likvidavus LAF’ą, P. Narutis įsitraukė į Lietuvių fronto veiklą, rūpinosi laikraščio „Į laisvę“ ir kitų leidinių spausdinimu. Dėl savo aktyvios antinacinės veiklos, P. Narutis ne kartą buvo vokiečių gestapo areštuotas, tardytas. 1943 m. kovo 16 d. buvo suimtas ir kartu su kitais lietuvių visuomenės bei rezistencijos veikėjais išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Karui baigiantis, P. Naručiui pavyko pasitraukti iš koncentracijos stovyklos ir kuriam laikui slapstantis likti Lenkijoje. Pasikeitęs pavardę, didelių pastangų dėka, 1946 m. P. Narutis pasiekė Vokietiją. 1946–1949 m. tęsė technikos studijas Karlsruhės universitete, įgijo inžinieriaus diplomą. 1947 m. Vokietijoje kartu su kitais lietuviais atkūrė studentų ateitininkų korporaciją „Grandis“. 1948–1949 m. buvo Lietuvių studentų sąjungos Vokietijoje valdybos narys, 1949 m. – Karlsruhės Lietuvių studentų sąjungos valdybos pirmininkas. 1949 m. P. Narutis susituokė su Elvyra Lukoševičiūte. 1950 m. gimė sūnus Vytautas. 1954–1956 m. P. Narutis tęsė studijas Štutgarto technikos universitete. 1956 m. Naručių šeima atvyko į JAV, apsigyveno Čikagoje. Čikagoje gimė dukros Dainė ir Rasa. 1960–1961 m. P. Narutis žinias gilino Ilinojaus technologijos institute Čikagoje, įgijo elektrotechnikos magistro laipsnį. JAV P. Narutis dirbo pagal specialybę įvairiose bendrovėse, ilgiausiai iš jų – 1964–1986 m. – JAV automobilių koncerne „General Motors“ vyresniuoju projektuotoju inžinieriumi.

P. Narutis aktyviai dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje: kartu su kitais atkūrė Ateitininkų jaunių sąjungą, buvo Ateitininkų federacijos tarybos narys, Ateitininkų sendraugių sąjungos valdybos vicepirmininkas, Lietuvių politinių kalinių sąjungos JAV narys, VLIK’o valdybos narys, Lietuvių fronto bičiulių sambūrio tarybos narys ir t. t. P. Narutis suredagavo ir išleido Jaunučių ir jaunesnių ateitininkų programą (1960), suredagavo J. Urbšio knygą „Atsiminimai“ (1988), „Ateitininkai – komunistų ir nacių kankiniai“ (1992), išleido savo atsiminimų knygą „Tautos sukilimas 1941“ (1994). Bendradarbiavo išeivijos spaudoje, talkino leidžiant „Lietuvių enciklopediją“ Bostone. P. Narutis Popiežiaus Jono Pauliaus II apdovanotas Šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu (2000), pelnė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį (2000), Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžių (2002).

P. Narutis mirė 2014 m. birželio 7 d. Oak Lawn (Ill.). Palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo ir sklaidos skyriuje saugomas Pilypo Naručio (Žukausko) sesers kalbininkės Julijos Žukauskaitės fondas F115. Fonde saugomi Pilypo Naručio ir jo žmonos Elvyros laiškai motinai Veronikai Dambrauskaitei-Žukauskienei, seserims Julijai Žukauskaitei ir Liucijai Žukauskaitei-Žilėnienei (76 laiškai, 1944–2003). Du P. Naručio laiškai, rašyti vokiečių kalba 1944 m. iš Štuthofo koncentracijos stovyklos ir adresuoti seseriai J. Žukauskaitei, tuo metu gyvenusiai Vilniuje. Laiškuose dėkojama už maisto siuntinius, užsimenama apie gautą siuntinį iš Jono Juozevičiaus, buvusio klasės draugo Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, prašoma atsiųsti rašymo popieriaus, vokiečių kalbos vadovėlių ir t. t. P. Naručiui pasitraukus į Vakarus, pirmasis jo laiškas, pasirašytas svetima pavarde, jo seserį Juliją Žukauskaitę pasiekė 1957 m. Artimųjų susirašinėjimas suintensyvėjo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. P. Narutis laiškuose domisi įvykiais Lietuvoje, su nostalgija prisimena Panevėžį, rašo apie JAV lietuvių visuomeninę veiklą, asmeninį gyvenimą, vaikų pasiekimus ir t. t.

Pilypo ir Elvyros Naručių laiškai saugomi ir ilgamečio Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos istorijos muziejaus vadovo, pedagogo Vytauto Baliūno fonde F160 (12 laiškų, 1995–2011). „1992 m. gimnazijoje apsilankęs svečias iš JAV prisistatė esąs Pilypas Narutis, gimnaziją baigęs 1938 m. Tokios pavardės neradę tų metų absolventų sąraše, prašėme „pasiaiškinti“. Paaiškino, kad jo tikroji pavardė – Žukauskas. Kadangi jis buvo vienas iš 1941 m. Birželio sukilimo Kaune organizatorių, po to aktyvus JAV lietuvių visuomenės veikėjas, bijodamas, kad už tokią jo veiklą gyvenantys Lietuvoje artimieji nenukentėtų nuo sovietinės represijos struktūrų, jis pasivadino Naručiu“ (V. Baliūnas). Laiškuose P. Narutis domisi įvykiais Lietuvoje ir Panevėžyje, informuoja apie organizuojamą 10-ąjį Mokslo ir kūrybos simpoziumą Čikagoje, apie JAV gyvenančių panevėžiečių susitikimus, rengiamus atsiminimus apie mokslo metus Panevėžio berniukų gimnazijoje, informuoja apie gimnazijos istorijos muziejui siunčiamus laikraščio „Darbininkas“ komplektus (1956–1969), knygą „Tautos sukilimas 1941“ ir t. t.

---

P. Naručio laiškų ištraukos artimiesiems  

…Kai gaunu iš Lietuvos knygą ir ją skaitau, pajuntu, kokia skambi ir daili lietuvių kalba. Didelis skirtumas tarp tos kalbos, kurią mes čia tarpusavyje vartojame, ir tos kalbos, kurią pajuntu, kai skaitau iš Lietuvos knygą, o ypač girdžiu iš Lietuvos žmogų, tik ką dabar atvykusį kalbant. Kai ilgesnį laiką pavartoji svetimą kalbą, nejučiomis įsibrauna nelietuviška sakinio forma ir kitoks tų pačių žodžių skambėjimas. Lygiai, kai klausiausi tavo kalbos per telefoną, tavo žodžiai labai maloniai skambėjo. Lygiai yra skirtumas tarp mūsų kalbos ir mūsų vaikų, kurie žodžių skambesį paveldėjo iš mūsų…

1980.02.27

---

…Gyvename ateinančių kartų rūpesčiais ir norime, kad jie būtų milžinai. Nuolat žvelgiame ir į Lietuvą, ir pergyvename: Lietuvos ekonominius sunkumus didina daug nesąžiningų, tiesiog vagiančių. Jei jų nesutvarkys valstybiškoji drausmė, nieks negalės padėti. <…> Tikėkim, kad pamažu bus apsitvarkyta ir Lietuvėlė atsigaus. Mūsų visi čia pluša, dirba. Anūkai lanko mokyklas kasdien normalias, šeštadieniais – lituanistines, o sekmadieniais bandome visi susieiti. Šio mėnesio, vasario mėnesio, sekmadieniai, tai – „Vasario 16-osios“ minėjimų sekmadieniai. Visi pasirodo, jei ką turi parodyti (chorą, dainas, muziką), ir išklausome iš Lietuvos atvažiavusiųjų pasiteisinimus. Bandome būti optimistai. O aš matau, kad ir tu, Julyt, dar vis optimistiškai rikiuoji visus reikalus, save užmiršdama. Bet ir kitaip negalima. Buvo sunkesnių laikų, atlaikėme. Ateis vėl geresni. <…> Gavau J. Balčikonio gimnazijos leidinį ir laikraštėlius. Gimnazija puikiai atšventė savo jubiliejų. Bravo, kad atsiremia į gerokai tolimą praeitį, kuri parodo, kaip panevėžiečiai veržėsi į kultūrinę kūrybą. Tas duos impulso ir kitoms būsimoms kartoms…

Oak Lawn, IL. 1996.02.15

PAVB F115-126

---

…Kalėdų mes laukiame, o teisingiau sakant Kūčių. Man Kūčių vakaras įspūdingesnis negu Kalėdos. Atsimenu, kai su mama valgiau paskutines Kūčias Lietuvoje 1942 m. pas Liucytę Panevėžyje. Nuvažiavau į Panevėžį, nors Gestapas iš Kauno išvažiuoti buvo uždraudęs. Todėl važiavau į Panevėžį traukiniu per Vilnių ir Daugpilį, ir Panevėžyje niekam nesirodžiau. <…> Visi esame užtenkamai sveiki, dar pajėgiame nešti ir visuomeninę naštą. „Visuomenine“ vadiname lietuvybės išlaikymo naštą, kuri gula ant mūsų visų pečių. <…> Štai, rytoj eisime piketuoti (su plakatais) Marquette Parke airių parapiją. Valdžios viršūnės nori mūsų, lietuvių, parapijos mokyklą sujungti su airių parapijos mokykla. <…> Turime protestuoti, kad nesujungtų, o paliktų ramybėje lietuvių parapijos mokyklą, kuri jau veikia nuo 1946 metų…

Oak Lawn, IL. 1996.12.01

PAVB F115-126

---

…Tik ką grįžau iš bažnyčios (iš Marquette Parko, lietuviškosios sostinės Amerikoje, bažnyčios). Dabar čia yra gavėniškosios rekolekcijos. Jos šį kartą yra ypatingos todėl, kad rekolekcijas dabar čia veda (gal nustebsite) Panevėžio katedros klebonas [Juozapas] Antanavičius. Turime nuo šių metų pradžios ir jauną kunigą iš Panevėžio, kun. [Rimantą] Gudelį, kuris čia mus aptarnauja, ir jis pabuvos čia apie porą metų (kun. Antanavičius tik tris dienas). Kun. Gudelis mus aptarnauja ir kartu mokosi, lanko čia universitetą. Mes čia lietuvių kunigų pristigome, tad dabar Panevėžys mus aptarnauja. <…> Mes čia turime „savo“ Lietuvą: mes išlaikome savo mokyklas, bažnyčias, operas, chorus. O retkarčiais prisideda ir tokie darbai kaip Mokslo ir kūrybos simpoziumas. Turėjome iš Lietuvos 47 profesorius ir kelioliką profesorių lietuvių iš kitų kraštų. Turėjome ne tik lietuviškajai mokslo sričiai sąlygas paruošti, bet ir su Amerikos universitetais atvykusius suvesti ir supažindinti. Manome, kad jie visi buvo labai patenkinti, mes sudarėme progą Lietuvai palyginti Lietuvos universitetą su Amerikos ir supažindinome su Amerikos profesūra. <…> Čia gana daug pastangų įdėjo Vytukas [P. Naručio sūnus Vytas Narutis], o man buvo malonu jam talkinti. <…> Taigi, protarpiais tenka ir mums pasitempti, jei norime Lietuvos labui ką nors rimtesnio atidirbti ir padėti. <…> Tavo laiškutį skaitydamas jaučiuosi kaip esąs Panevėžyje. O vis tik įdomu, ar Panevėžyje yra žiemos čiuožykla. Atsimenu, kad aš laukdavau Kalėdų, kada tu, Julyt, atvažiuosi ir galėsime eiti į čiuožyklą. Abu ant Nevėžio ledo čiuoždavome. Prisimintini ir įdomūs laikai…

Oak Lawn, IL. 1998.03.16

PAVB F115-126

---

P. Naručio laiškų ištraukos Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos istorijos muziejaus vadovui pedagogui Vytautui Baliūnui

…Gal per daug jau mane išgarbinote. Atlikau pareigą Tėvynei, kaip normaliai lietuvio prigimtis reikalauja. Panevėžys – tai mano sielos tvirtovė, ir ypač atsigavau dvasioje Panevėžyje galėjęs pabūti keletą dienų, nes radau [gimnaziją] dar gražesnę ir žavesnę, negu palikau, išsipuošusią kaip marčią prieš vestuves… Panevėžio gimnazijos auklėti mokiniai tikrai verti dėmesio. Dauguma jų aukštų moralinių polėkių. Bandysiu per sekantį pusmetį iš savo pusės parinkti žinias ir Jums pristatyti. Labai džiaugiuosi ir tebūnie garbė Jums, Vytautai, kad imatės tokio kilnaus darbo [atsiminimų knygos apie Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją rengimą], iš kurio tikrai nebus asmeniško biznio, bet jis labai didelės vertės ateities Panevėžio kartoms!

Oak Lawn, IL. 1993.12.12

PAVB F160

---

...Laikas priartino prie apsisprendimo važiuoti į Lietuvą ir, žinoma, aplankyti mielą Panevėžį. <…> Kad ir trumpai, bet gimnaziją ir Jus mėginsiu sutrukdyti. Atvešiu ir knygą [„Tautos sukilimas 1941“]. Nedaug egzempliorių atspausdinau, <…> bet savo gimnazijai paliksiu atminimui. Šiandien Čikagoje panevėžiečių susirinkimas. Kasmet sueiname prisiminti Nevėžio pakrantes, kažkas mus jungiančio suartina. Susitiksiu Masilionį (kuris tą Panevėžiečių sąjūdį judina), Bernatavičių, Sidrį…, čia susirenka iki šimto…

Oak Lawn, IL. 1995.04.02

PAVB F160

---

…Mano siaurame ratelyje valandos užkimštos išsilaikymu šioje šalyje ir išlaikymu lietuvybės, kai ir vaikaičiai (turiu 6) šį bei tą paveldėtų iš mūsiškos kultūros: mokyklų, organizacijų ir parapijų išlaikymui ir sunaudojame savo pensininkų valandas. Net ir knygos 2-os dalies pabaigimas vis nusidelsia, nors jau esu prie pabaigos. Visada džiaugiuosi, ir praeitame panevėžiečių susirinkime džiaugėmės (čia dalyvavo ir iš Panevėžio atvykęs į Čikagą kun. [Rimantas] Gudelis, kuris čia mus aptarnauja), kad Panevėžio kultūrinė veikla neatsilieka nuo kitų Lietuvos miestų, o ir džiaugėmės Jūsų iniciatyva telkti istorinę medžiagą. Ir čia žadame paremti…

Oak Lawn, IL. 1999.12.18

PAVB F160

---

Naudota literatūra:

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai : biografijų žinynas. T. 2. Vilnius, 2002, p. 22–23.

Yla, Stasys. Žmonės ir žvėrys Dievų miške. Kaunas, 1991, p. 106–108.

Narutis, Pilypas. Tautos sukilimas 1941 Lietuvos nepriklausomybei atstatyti = Lithuanian uprising 1941 struggle for independence . D. 1 : Be šūvio. Oak Lawn (Ill.), 1994. 404 p.

Panevėžio krašto kultūrinio gyvenimo atspindžiai epistoliniame palikime = [Reflections of the cultural life of Panevėžys region in the epistolary heritage : konferencijos medžiaga]. Panevėžys, 2013. 134 p.

Kviečiame domėtis.

Galerijoje – fotografijos ir dokumentai iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriuje saugomų fondų: Julijos Žukauskaitės fondo F115, Elenos Gabulaitės fondo F9, Stasio Šneiderio fondo F51, Motiejaus Lukšio fondo F68, Laimos Rapšytės fondo F70, Pavienių rankraščių fondo F8, P. Naručio knygos „Tautos sukilimas 1941 Lietuvos nepriklausomybei atsatyti, D. 1“.

Informaciją parengė
Sigita Marcinkevičienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius