Atėjus vasarai, malonu karštą dieną praleisti prie ežero ar upės. Viena iš panevėžiečių mėgiamų laisvalaikio praleidimo vietų yra Berčiūnų pušynas ir jį juosianti Sanžilė – dešinysis Nevėžio intakas. Berčiūnai ir tarpukariu, kai turėjo kurorto statusą, buvo tapę populiaria poilsio vieta Panevėžio ir jo apylinkių gyventojams.
Apie Sanžilę hidrologas Steponas Kolupaila (1892–1964) rašė „Dešiniajame krante Nevėžį puošia gražus pušynas, kuriame įrengtas Berčiūnų kurortas, tikriau – panevėžiečių vasarvietė. Per mišką, netoli upės, eina geležinkelio linija, kuri kerta Sonžylos upelį. Sonžyla įteka į Nevėžį iš deš. šono žemiau Berčiūnų. Ši vieta įvairiais atžvilgiais labai reikšminga. Čia Nevėžis daro paskutinį „lemiamą“ posūkį į pietų vakarus; čia lūžta jo išilginis profilis todėl, kad jis iš savo siauros vagos patenka į senąjį ledynų slėnį. <…> pro šį nedidelį upelį buvo svajota padaryti vandens kelią iš Kauno į Rygą; dabar melioratoriai prakasė kanalą iš Lėvens į Nevėžį, kuriuo baidarininkai keliauja iš vieno baseino į kitą ir kuris nemažą vaidmenį turės ateityje, kada Lėvuo panorės visas prisijungti prie Nevėžio baseino.“
Šiemet sukanka 90 metų, kai baigtas kasti Sanžilės kanalas. Lėvuo liūčių ir pavasario potvynių metu pasiekdavo Sanžilę, o jo vanduo, nesutilpęs vingiuotoje upės vagoje, išsiliedavo, užtvindydavo laukus, padarydavo ūkininkams daug nuostolių. 1930 m. birželį pradėtas kasti kanalas, o baigtas tų pačių metų lapkritį. Darbams vadovavo projekto autorius kultūrtechnikas Borisas Baublys. Sanžilės vaga buvo sureguliuota ir Sanžilės kanalu sujungta su Lėvens upe ties Bernatoniais (Panevėžio r.), o su Nevėžiu – ties Berčiūnais. Kanalo ilgis 7,8 km. Jo dėka Lėvens vandens perteklius per potvynius nuteka į Nevėžį ir padidėja Nevėžio nuotėkis. S. Kolupaila knygoje „Nevėžis“ rašė, kad „Sonžylos kanalas kaštavo apie 250 000 lt.“
1993 m. vasario 18 d. Panevėžio rajono valdybos potvarkiu buvo įsteigtas Sanžilės kraštovaizdžio draustinis. Tai teritorija, kurioje saugomas unikalus gamtinio kraštovaizdžio kompleksas – Sanžilės upelio kraštovaizdis su šiai vietovei būdinga miškų ir pievų augmenija. 2019 m. sausio 24 d. Panevėžio rajono savivaldybės taryba patvirtino naujus Sanžilės kraštovaizdžio draustinio nuostatus.
Pateikiame Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde saugomų leidinių, kuriuose galima rasti informacijos apie Sanžilės kanalą, sąrašą. Kai kuriuos leidinius galima skaityti ir portale www.epaveldas.lt
Rukuiža, Antanas. Nevėžio ir Mūšos-Lielupės baseinai // Panevėžys. Chicago, 1963, p. 16–21.
Baublys, Borisas. Lėvens-Nevėžio kanalas // Žemėtvarka ir melioracija, 1930, nr. 4–5, p. 48–54.
Berčiūnų tiltas ties Sonžylos žiotimis : [nuotrauka] // Kolupaila, Steponas. Nevėžis. Kaunas, 1936, p. 71.
Didinama tilto anga : [per Sanžilės kanalą] // Panevėžio garsas, 1935, lapkr. 10 (nr. 39), p. 3.
Kolupaila, Steponas. Nevėžis nuo Panevėžio iki Krekenavos : [ir apie Sanžilę] // Nevėžis. Kaunas, 1936, p. 70–71.
Kolupaila, Steponas. Sonžylos kanalas // Nevėžis. Kaunas, 1936, p. 118–120.
Sonžylos kanalo pradžia iš Lėvens (1935 m.) : [nuotrauka] // Kolupaila, Steponas. Nevėžis. Kaunas, 1936, p. 119.
Rengiant informaciją naudotasi Stepono Kolupailos straipsniais „Nevėžis nuo Panevėžio iki Krekenavos“ ir „Sonžylos kanalas“, publikuotais knygoje „Nevėžis“ (Kaunas, 1936), Petro Juknevičiaus ir Lauros Vasiliauskaitės knygele „Sanžilė“ (Panevėžys, 2003), Donato Pilkausko straipsniu „Berčiūnų kurortas tarpukario metais“ publikuotu internete: https://aina.lt/berciunu-kurortas-tarpukario-metais/. Peržiūrėtas Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Sanžilės kraštovaizdžio draustinio nuostatų patvirtinimo“.
Iliustracijoje – Sanžilės kanalo kasėjai. [Bernatoniai, Panevėžio r.]. 1930 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Pavienių rankraščių fondas F8-661
Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius