1880 m. liepos 21 d. Šimpeliškių kaime (Biržų r.), pasiturinčio ūkininko šeimoje gimė būsimasis istorikas, pedagogas, Lietuvos evangelikų reformatų veikėjas Jonas Yčas. Mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava (Latvija), Slucko (Baltarusija) gimnazijose. 1903 m. baigė Sankt Peterburgo (Rusija) universiteto Istorijos ir filologijos institutą. 1903–1916 m. mokytojavo Tomske (Rusija), Semipalatinske (Kazachstanas). 1916–1918 m. buvo Voronežo (Rusija) 2-osios gimnazijos direktoriumi. Įsteigė privatų lietuvių mokytojų institutą Voroneže – pirmąją lietuvių pedagoginę mokyklą Rusijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1918–1919 m. J. Yčas buvo pirmosios nepriklausomos Lietuvos vyriausybės švietimo ministru. Pasitraukęs iš Ministrų kabineto, J. Yčas išvyko į Karaliaučių (dabar Kaliningradas (Rusija), kur įstojo į doktorantūrą Albertinos universitete. Čia parengė ir apgynė disertaciją apie vokiečių XVI a. kronikininką Simoną Grunau. Už šią disertaciją gavo filosofijos daktaro ir laisvųjų menų magistro laipsnius. 1920–1925 m. J. Yčas buvo Panevėžio berniukų ir mergaičių gimnazijų direktoriumi, dėstė istoriją. Daug dėmesio J. Yčas skyrė organizacinio, pedagoginio darbo gimnazijose tobulinimui, mokinių sveikatingumui, išvaizdai, užimtumui. J. Yčas buvo moksleivių uniformų įvedimo šalies mokyklose pradininkas, vienas pirmųjų šalies mokyklose įvedė mokinių skatinimą pagyrimo lapais ir medaliais.
Nuo 1922 m. J. Yčas pakviečiamas eiti Lietuvos universiteto (vėliau Vytauto Didžiojo) ordinarinio profesoriaus pareigas ir dėstyti Lietuvos, Prūsijos, Vokietijos, Latvijos istoriją. J. Yčo pašaukimas buvo Lietuvos istorijos problemų tyrinėjimas. Tyrinėjo Biržų miesto istoriją, rašė apie kunigaikščius Radvilas, ypač Jonušą Radvilą, Vytautą Didįjį, Žalgirio mūšį, Prūsijos lietuvius.1925–1927 m. paskiriamas Klaipėdos krašto direktorijos patarėju švietimo reikalams.
J. Yčo gyvenimas buvo susietas su Lietuvos evangelikų reformatų bendruomene. Jis domėjosi Evangelikų reformatų bažnyčios reikalais, buvo jos Lietuvos sinodo nariu, pirmininku.
Yčas bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose: „Biržų žinios“, „Kultūra“, „Laikinosios vyriausybės žinios“, „Lietuva“, „Lietuvių balsas“, „Lietuvių laikraštis“, „Lietuvių tauta“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos mokykla“, „Mūsų žodis“, „Panevėžio balsas“, „Pasiuntinys“, „Praeitis“, „Sėjėjas“, „Švietimo darbas“, „Tauta ir žodis“, „Židinys“, pasirašinėjo slapyvardžiais: Dr.J.Y., J.Y., J.Yč., Jonukas, Mažiulis Jonas, Šimpeliškių Jonas.
1928 m. prof. J. Yčas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Mirė 1931 m. gruodžio 17 d. Buvo palaidotas Kauno evangelikų reformatų kapinėse, kurias sovietų valdžia 1959–1961 m. sunaikino, todėl jo kapas nežinomas.
Pateikiame Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje retų knygų fonde saugomų J. Yčo parašytų, verstų, redaguotų knygų, rinkiniuose, periodiniuose bei tęstiniuose leidiniuose publikuotų darbų sąrašą. Leidinius kviečiame užsisakyti Bibliotekos elektroniniame kataloge. Kai kuriuos leidinius galima skaityti portale www.epaveldas.lt
Yčas, Jonas. Biržai. Kaunas, 1931. XV, 191, [1] p., [1] žml. lap. : iliustr.
Yčas, Jonas. Garbingos mūsų praeities atminimas. Vilnius, 1914. 23 p.
Yčas, Jonas. Simono Grunau XVI amžiaus kronisto reikalu. Kaunas, 1922. 63, [2] p.
Maeterlinck, Maurice. Žydrasis paukštis / vertė Jonukas [J. Yčas]. [S.l.], [1921]. 55 p. : iliustr.
Pfitzner, Josef. Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas / autoriui leidus, Lietuvos univ. prof. Jonui Yčui redaguojant, vertimą parūpino J. Talmantas. [Kaunas], 1930. VII, [1], 270, [1] p.
Smoleński, Władysław. Lenkų tautos istorija / autoriui leidus iš lenkų kalbos, redaguojant Lietuvos Universiteto ord. prof. Dr. Jonui Yčui, vertė Antanas Kasakaitis. Kaunas, 1925. III, 582, [5] p.
Yčas, Jonas. Adalbert Bezzenberger // Tauta ir žodis, 1924, nr. 2, p. 49–56.
Yčas, Jonas. Bezzenberger‘is ir lietuvių tauta // Tauta ir žodis, 1924, nr. 2, p. 57–59.
Yčas, Jonas. Biržų mokykla nuo XVI iki XIX amžiaus // Biržų gimnazija. Biržai, 1931, p. 9–20.
Yčas, Jonas. Kaip lietuvis 1382 m. Maskvą nuo totorių gynė // Lietuvių tauta, kn. 1, d. 4. Vilnius, 1910, p. 463–468.
Yčas, Jonas. Mažosios Lietuvos praeitis // Kovo 20 diena. [Kaunas], 1921, p. 24–86.
Yčas, Jonas. Pestalozzi // Lietuvos mokykla, 1921, sąs. 1, p. 20–22, sąs. 2/3, p. 81–96.
Yčas, Jonas. Pestaločio laikai Mažojoj Lietuvoj // Lietuvos mokykla, 1921, sąs. 10/11, p. 487–494.
Yčas, Jonas. Vytautas ir žemaičiai // Praeitis, t. 2, p. 87–93.
Yčas, Jonas. Vokiečių mokykloje // Švietimo darbas, 1921, nr. 11/12, p. 84–109.
Yčas, Jonas. Žiupsnys žinių apie Žalgirio mūšį // Lietuvių tauta, kn. 2, d. 3. Vilnius, 1914, p. 383–404 .
Rengiant informaciją naudotasi Jono Aničo monografija „Jonas ir Martynas Yčai“ (Vilnius, 2007), Jono Yčo curriculum vitae, publikuotu straipsnių rinkinio „Lietuvos archyvai“ 4-jame numeryje (Vilnius, 1992), portale „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ publikuotu Valdo Selenio straipsniu apie Joną Yčą https://www.vle.lt/Straipsnis/Jonas-Ycas-31391
Galerijoje – leidinių viršelių ir antraštinių lapų vaizdai.
Kviečiame domėtis!
Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius
