1900 m. rugpjūčio 8 d. Ožkabalių kaime (Vilkaviškio r.) gimė būsimasis pedagogas, istorikas, vadovėlių autorius. Baigė Marijampolės „Žiburio“ gimnaziją, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete istoriją ir pedagogiką.
Studijų metais J. Mičiulis buvo aktyviu studentų ateitininkų draugovės nariu. 1923–1925 m. redagavo mėnesinį moksleivių žurnalą „Ateitis“, 1924 m. vasarą – lietuvių katalikų jaunimo sąjungos žurnalą „Pavasaris“.
1925–1930 m. J. Mičiulis dirbo Panevėžio mokytojų seminarijoje istorijos dėstytoju, 1929–1930 m. – Panevėžio lenkų draugijos „Pochodnia“ mokytojų kursų dėstytoju, 1930–1935 m. – Tauragės komercinės vidurinės mokyklos istorijos mokytoju ir Tauragės mokytojų seminarijos dėstytoju, 1935–1941 m. – Marijampolės ir Trakų mokytojų seminarijų istorijos dėstytoju. Publikavo straipsnius žurnale „Lietuvos mokykla“ ir kituose leidiniuose.
1941–1946 m. J. Mičiulis buvo Alytaus mokytojų seminarijos direktoriumi. 1942–1944 m. jis globojo slapta veikusią ateitininkų organizaciją, iš Kauno pargabendavo lietuvišką laikraštį „Į laisvę“ ir jį platindavo Alytuje. 1946 m. sausio 1 d. J. Mičiulis atleistas iš Alytaus mokytojų seminarijos vadovo pareigų.
1946–1948 m. gyveno Vilniuje, trumpai dirbo Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje, 1946–1947 m. buvo Vilniaus 1-osios darbo jaunimo vakarinės mokyklos mokytoju.
Apkaltinus antisovietine veikla J. Mičiulis 1947 m. buvo suimtas ir nuteistas dešimčiai metų lagerio ir trejiems tremties. Lageriuose jis mokė lietuvių politinių kalinių vaikus, už tai jaunieji katorgininkai jį praminė Amžinuoju Pavasariu. Tarp J. Mičiulio mokinių lageryje Mordovijoje buvo ir būsimasis architektas restauratorius Kazys Napoleonas Kitkauskas (g. 1931).
1955 m. pabaigoje J. Mičiulis paleistas iš lagerio, grįžo iš Sibiro į Lietuvą, bet mokytojauti jam nebebuvo leista mokytojauti. Apsigyveno Anykščiuose, vėliau persikėlė į Troškūnus (Anykščių r.). Dirbo Anykščių mašinų-traktorių stotyje sandėlininku, vėliau statybinėse organizacijose Troškūnuose, Anykščiuose ir Ukmergėje darbininku, kol išėjo į pensiją.
1989 m. J. Mičiulis buvo reabilituotas kaip nepagrįstai patyręs represijas.
Mirė 2003 m. Vilniuje. Palaidotas Anykščių naujosiose kapinėse.
Pateikiame Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje retų knygų fonde saugomų J. Mičiulio parašytų knygų, rinkiniuose, periodiniuose leidiniuose publikuotų straipsnių sąrašą. Leidinius kviečiame užsisakyti Bibliotekos elektroniniame kataloge. Kai kuriuos leidinius galima skaityti portale www.epaveldas.lt
Mičiulis, Juozas. Bažnyčios istorija. Kaunas, [1935]. 170, [6] p.
Mičiulis, Juozas. Lietuvos istorija. Kaunas, 2001. 91, [1] p.
Mičiulis, Juozas. Panevėžio mokytojų seminarija. Panevėžys, 1929. 38, [2] p. : iliustr., portr.
Mičiulis, Juozas. Pedagogika ir didaktika. Kaunas, 1928. 124 p.
Mičiulis, Juozas. Pedagogika ir didaktika. 2-asis naujai parašytas leid. Kaunas, 1933. 169, [2] p.
Pavasaris: jaunimo mėnesinis žurnalas / [red. Juozas Mičiulis, 1924, vasara]. Kaunas, 1912–1940.
Mičiulis, Juozas. Dešimts metų pedagoginio darbo // Lietuvos mokykla, 1928, nr. 3, p. 81–84.
Mičiulis, Juozas. Lietuvos mokyklų istorijos reikalu // Lietuvos mokykla, 1928, nr. 5, p. 172–174.
Mičiulis, Juozas. Motinos diena // Skautų šventės. Panevėžys, 1930, p. 24–27.
Mičiulis, Juozas. Žaidimai ir pojūčių organų lavinimas // Lietuvos mokykla, 1928, nr. 1, p. 14–16.
Rengiant informaciją naudotasi Benjamino Kondrato knygos „Kūrėjų pėdsakais“ 9-ąja knyga „Alytaus krašte“ (Vilnius, 2013), knygomis „Ateitininkai – komunistų ir nacių kankiniai“ (Putnam, 1991), „Lietuvos gyventojų genocidas“ T. 2, [kn. 2] (Vilnius, 2002), portalu „Anykštėnų biografijų žinynas“ http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1953
Galerijoje – leidinių viršelių ir antraštinių lapų vaizdai.
Kviečiame domėtis!
Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius
