Kas buvo Adomas Jakštas, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje? Kokį pėdsaką jis paliko mūsų mieste?
Šiemet sukanka 160 metų, kai 1860 m. rugsėjo 8 d. Kuronių kaime (Kėdainių r.) gimė Adomas Jakštas (tikroji pavardė Aleksandras Dambrauskas) – būsimasis kunigas, visuomenės veikėjas, rašytojas, literatūrologas, filosofas. Mokėsi Kriukų (Joniškio) pradžios mokykloje, Šiaulių gimnazijoje, studijavo Sankt Peterburgo universiteto Matematikos‑gamtos fakultete. 1881–1884 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1888 m. baigęs Sankt Peterburgo dvasinę katalikų akademiją, įšventintas kunigu ir paskirtas Panevėžio realinės gimnazijos kapelionu. Nuo 1888 m. iki 1889 m. gimnazijoje dėstė katalikų tikybą. 1889 m. A. Jakštas už dalyvavimą lietuvių tautiniame judėjime 5-eriems metams ištremtas į Ustiužną (Vologdos sritis, Rusija). Tremtyje jis savarankiškai studijavo matematiką, istorinius religinius raštus, parašė pirmuosius teologijos darbus, reiškėsi kaip literatas, publicistas, nelegalios lietuvių periodinės spaudos bendradarbis. Ustiužnoje gydytoju dirbo Vincas Pietaris (1850–1902), kurį A. Jakštas paragino rašyti publicistinius ir grožinius veikalus nelegalioje lietuviškoje spaudoje.
Grįžęs iš tremties, A. Jakštas ir toliau nesitaikstė su caro valdžios politika Lietuvoje. Kaip nelojalus caro valdžiai, jis negavo nuolatinio darbo. 1898–1900 m. A. Jakštas buvo Kauno kunigų seminarijos, 1902–1906 m. – Dvasinės katalikų akademijos Sankt Peterburge profesoriumi, 1900–1902 m. – Žemaičių vyskupo sekretoriumi. Nuo 1906 m. didžiąją gyvenimo dalį gyveno Kaune.
Atgavus lietuvišką spaudą, 1905 m. Kaune įsteigta Šv. Kazimiero draugija religinėms ir mokslinėms knygoms leisti. Šiai draugijai A. Jakštas vadovavo 1906–1938 m. Jis rengė spaudai, redagavo draugijos leidinius, rašė ir publikavo savo darbus. Kunigas įsteigė ir redagavo žurnalus „Draugija“, „Ateitis“, laikraščius „Garnys“, „Nedėldienio skaitymas“, esperantininkų laikraštį „Litova stelo“.
Kuronių kaime, kuriame gimė ir augo Aleksandras Dambrauskas, Dambrauskų buvo daugiau, todėl jo tėvą vadino Jakštu. Spėjama, kad nuo upelio Jakštupis. Aleksandras Dambrauskas pravardę Jakštas pasirinko savo slapyvardžiu. Religinės tematikos darbus A. Jakštas pasirašinėjo A. Dambrausko pavarde arba A. Dambrauskas-Jakštas, pasaulietinius – A. Jakšto slapyvardžiu, publicistiką – slapyvardžiais Druskius, Kuronietis. A. Jakštas buvo ir yra laikomas vienu iš lietuvių literatūrinės kritikos pradininkų.
Kunigas A. Jakštas dalyvavo ir visuomeniname gyvenime: 1911 m. su kitais įkūrė ateitininkų organizaciją, 1919 m. – Lietuvos esperantininkų sąjungą, buvo vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos kūrėjų, 1926–1938 m. – jos pirmininku.
Įvertinti A. Jakšto nuopelnai mokslui: 1922 m. suteiktas Lietuvos universiteto garbės profesoriaus vardas, 1933 m. – Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademiko vardas, 1926 m. tapo Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto matematikos garbės profesoriumi, 1929 m. – Matematikos-gamtos fakulteto matematikos garbės daktaru, 1932 m. – Humanitarinių mokslų fakulteto filosofijos garbės daktaru, 1935 m. išrinktas Lietuvių kalbos draugijos garbės nariu.
Kunigas A. Jakštas mirė 1938 m. vasario 8 d. Palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos šventoriuje.
Pateikiame Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje retų knygų fonde saugomų A. Jakšto parašytų knygų ir rinkiniuose bei periodiniuose leidiniuose publikuotos kūrybos sąrašą. Leidinius kviečiame užsisakyti Bibliotekos elektroniniame kataloge. Kai kuriuos leidinius galima skaityti portale www.epaveldas.lt
Iliustracijoje – kunigas, visuomenės veikėjas, rašytojas, literatūrologas, filosofas Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas. Fotogr. V. Zatorskis. Kaunas, XIX a. pab. Maironio lietuvių literatūros muziejus, MLLM MD 2710/36.
Galerijoje – leidinių viršelių ir antraštinių lapų vaizdai.
Kviečiame domėtis!
Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius
