Filmavimo akimirka (aut. A. Šablinskienė)

Skaitmeninėje erdvėje – ir įdomios istorijos, ir muziejaus eksponatai

Kol Panevėžio kraštotyros muziejaus ekspozicijos dėl karantino neprieinamos lankytojams, muziejininkai, kaip ir daugumos kultūros įstaigų darbuotojų, ėmė kurti skaitmeninį turinį ir viešinti jį virtualioje erdvėje.

Įgyvendinus projektą „Panevėžys skaitmeninėje erdvėje: Eksponatas. Asmenybė. Vieta“, atnaujintą muziejaus internetinę svetainę papildė devyni profesionalūs vaizdo filmukai apie išskirtinius muziejuje saugomus eksponatus, žymias Panevėžio krašto asmenybes, istorinius įvykius ir vietas. Tai visuomenės atminčiai svarbūs istoriniai pasakojimai, kuriuos iliustruoja muziejuje saugomi artefaktai: nuotraukos, dokumentai, daiktai.

Kūrybinis darbas užtruko penkis mėnesius. Pirmiausiai muziejininkai atrinko devynias Panevėžio krašto istorines asmenybes, su jomis susijusias vietas ir muziejuje saugomus eksponatus. Kad pasakojimai apie asmenybes būtų gyvesni, filmuota autentiškose vietose. Siužetuose sužinosite, kas sieja Kontušo (Slucko) juostą, dailininką, 1863 m. sukilimo dalyvį, kolekcininką Romaną Švoinickį ir seniausią Panevėžio miesto mūrinį pastatą. Išgirsite pasakojimus apie kunigą, rašytoją, pedagogą Julijoną Lindę-Dobilą ir berniukų (dabar Juozo Balčikonio) gimnaziją, kurioje J. Lindė dirbo iki mirties bei pamatysite jo pomirtinę kaukę. Susipažinsite su Jonu Moigiu, pamatysite gana retą gedulo medalioną, Moigių šeimos moterų nešiotą po 1863 m. sukilimo, apsilankysite Moigių šeimos namų komplekse. Išvysite Panevėžio miestui sukurtą „Laisvės“ skulptūros maketą, prisiminsite jos autorių, žymųjį skulptorių Juozą Zikarą ir apsilankysite buvusiame Lietuvos banko Panevėžio skyriuje, kurį puošia J. Zikaro sukurti „Atlantai“. Pamatysite Juozo Miltinio režisuotų spektaklių eksponatus, išgirsite neįtikėtiną istoriją apie bajorą Stanislovą Montvilą, kuris vieną iš savo fabriko pastatų pritaikė teatrui ir dovanojo miesto reikmėms. Apsilankysite dievdirbio Vinco Svirskio gimtinėje Glitėnų kaime, pasiklausysite, kaip prasidėjo jo dievdirbystės kelias, pasigrožėsite jo drožtais kryžiais. Išgirsite Valerijono Straševičiaus gyvenimo istoriją, jo surinktos unikalios vabzdžių kolekcijos likimą ir Lenkų gimnaziją, kurioje V. Straševičius mokytojavo. Aplankysite Naudvario dvarą, susipažinsite su Kerbedžių šeima, pamatysite restauruotas Alebastro vazas ir baldus su šeimos herbu iš Kerbedžių dvaro. Pamatysite partizano pirštines, eksponuojamas Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje, prisiminsite Panevėžio krašto partizanus.

Istorijas pasakojo muziejininkai dr. Arūnas Astramskas, Jūratė Gaidelienė, Loreta Bekerė, Vaida Goberienė, Vitalija Vasiliauskaitė ir Donatas Juzėnas. Vaizdo filmukus kūrė Screen saviours videografas, jaunosios kartos režisierius Vytautas Tinteris, garso takelio autorius – garsus Lietuvos muzikos prodiuseris panevėžietis Leonas Somovas.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė. Visas projekto biudžetas 10 450 eurų. Vadovė – Panevėžio kraštotyros muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja Agnė Šablinskienė.

Gavus papildomą finansavimą, planuojama projektą tęsti ir sukurti daugiau tokių vaizdo siužetų, kurie praturtintų muziejaus mediateką įdomiais pasakojimais apie muziejuje saugomus vertingus eksponatus ir žymias Panevėžio krašto asmenybes bei vietas.

Visus siužetus kviečiame žiūrėti muziejaus skiltyje MEDIATEKA – Eksponatas. Asmenybė. Vieta.

Informaciją parengė
Agnė Šablinskienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja