Šiemet minime 130 metų, kai 1891 m. vasario 17 d. (pagal seno stiliaus kalendorių vasario 5 d.) Bružių kaime (Radviliškio r.) gimė būsimasis spaudos darbuotojas, poetas, vertėjas, pedagogas Stasys Naginskas.

Mokėsi Rozalimo (Pakruojo r.) pradžios mokykloje, 1903–1911 m. – Panevėžio realinėje mokykloje. S. Naginskas Panevėžyje įsitraukė į kultūrinę veiklą, pradėjo darbuotis lietuvybės labui: aktyviai veikė vertėjų būrelyje, siuntė korespondencijas, eilėraščius į „Aušrinę“, „Viltį“. 1911 m. įstojo į Maskvos geodezijos institutą. Nors studijavo techninę specialybę, polinkis į filologiją išliko, todėl lankė žymių kalbotyrininkų paskaitas, konsultavosi su lietuvių kalbos tyrinėtoju profesoriumi Nikolajumi Sokolovu (1875–1923), bendravo su lietuvių kalbininkais Kazimieru Būga (1879–1924), Panevėžio realinėje mokykloje lietuvių kalbą jam dėsčiusiu Jonu Jablonskiu (1860–1930). Studijų institute nebaigė, įsitraukė į visuomeninę veiklą, dirbo „Aušrinės“ „Lietuvos žinių“, „Santaros“, „Laisvės karininko“, „Pradalgių“ redakcijose. S. Naginskas pirmasis į lietuvių kalbą išvertė Jurgio Baltrušaičio (1873–1944) eilėraščius, kartu su Petru Klimu, Juliumi Abraičiu, Ignu Šeiniumi ir Adomu Lastu rengė spaudai poeto Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės (1894–1912) kūrybos knygą. Tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, rinktinė nebuvo išspausdinta. Ji išleista tik 1948 m. S. Naginskas buvo Lietuvių draugijos aukštųjų Maskvos mokyklų moksleiviams šelpti valdybos nariu, šios draugijos Leidimo komisijos sekretoriumi, talkino K. Būgai, redagavusiam Antano Juškos (1819–1880) lietuvių-lenkų kalbų žodyną, kūrė lietuviškus technikos mokslų terminus.

1918 m. grižo į Lietuvą. Vilniuje dirbo Karinės terminologijos komisijoje prie besikuriančios Krašto apsaugos ministerijos. Lietuvių spaudos darbuotojas, politinis, visuomenės ir karo veikėjas majoras Petras Ruseckas (1883–1945) S. Naginską pavadino karinės terminijos tėvu. Jis buvo išrinktas ir Knygų leidimo komisijos prie Švietimo ministerijos sekretoriumi, dirbo redaktoriumi, korektoriumi, parengė per 20 knygų, buvo Jono Basanavičiaus įkurtos Lietuvių mokslo draugijos valdybos nariu, mokytojavo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje.

Įvairiuose periodiniuose leidiniuose – „Lietuvos žinios“, „Literatūros naujienos“, „Rytas“, „Tautos mokykla“, „Naujoji Romuva“ – buvo publikuoti jo straipsniai aktualiais lietuvybės klausimais. S. Naginskas pasirašinėjo Pumpuras, Simas Stūra, Nagas Staje, Nagingasai Staje, Nagimantas, Negimantas, S. Nagas, Senukas A., Skųstasai, Stasys, Simas ir kt.

Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl konfliktų su lenkų valdžia 1922 m. S. Naginskas išvyko gyventi į Rokiškį. Čia dirbo Rokiškio gimnazijoje inspektoriumi, t. y. direktoriaus pavaduotoju, vyresnėms klasėms dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Toliau rašė straipsnius kalbos klausimais ir siuntė publikavimui. Vertė į lietuvių kalbą Adomą Mickevičių, Janką Kupalą, J. Baltrušaitį, Viljamą Šekspyrą. S. Naginsko išversta V. Šekspyro tragedija „Hamletas“ buvo pirmas šio kūrinio vertimas į lietuvių kalbą iš originalo. Tiesa, jis nebuvo publikuotas, bet juo pamokose naudojosi Rokiškio gimnazijos mokytojai.

S. Naginskas buvo vedęs iš Palūšnių (Rokiškio r.) kilusią literatę, pedagogę Adelę Diržytę (1885–1949), susilaukė dviejų dukterų – tapytojos, iliustruotojos, scenografės Ievos (g. 1921–2012) ir mokytojos Elenos (1925–1997).  

S. Naginskas mirė 1955 m. balandžio 12 d., palaidotas Rokiškyje.

Pateikiame Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje retų knygų fonde saugomų knygų, žurnalų, kuriuose publikuota S. Naginsko kūryba, sąrašą. Leidinius kviečiame užsisakyti Bibliotekos elektroniniame kataloge. Kai kuriuos leidinius galima skaityti ir portale www.epaveldas.lt 

Borič, V. Apie Čiurlionį / [vertė] S. Naginskas // Švietimo darbas, 1920, nr. 8/9, p. 42–45.

Klimas, Petras. Visuomenės domai: kvietimas siųsti visus turimus poeto Zigmo Gaidamavičiaus (Gėlės) kūrinius jo raštų leidybai / P. Klimas, J. Abraitis, I. Šeinius, Adomas Juodasis, S. Naginskas // Šaltinis, 1913, nr. 5, p. 79.

Klimas, Petras. Visuomenės domai: kvietimas siųsti visus turimus poeto Zigmo Gaidamavičiaus (Gėlės) kūrinius jo raštų leidybai / P. Klimas, J. Abraitis, I. Šeinius, Adomas Juodasis, S. Naginskas // Viltis, 1913, saus. 20, p. 3.

Naginskas, Stasys. Darbo dainelė : „Nebaisios mums audros, nei vargo laikai…“ // Viltis, 1910, vas. 12 (23 i.e. 25), p. 1.

Naginskas, Stasys. „Dažnai mano protą kankina…“  // Viltis, 1910, spal. 8 (21), p. 2.

Naginskas, Stasys. Iš Smilgių ir Šeduvos padangės // Viltis, 1910, vas. 26 (kovo 11), p. 2.

Naginskas, Stasys. Lai tik kas gyvas dirbs, krutės! // Aušrinė, 1910, nr. 2, p. 2.

Naginskas, Stasys. Laimingasis ; Rudenį // Viltis, 1910, rugpj. 25 (rugs. 7), p. 2.

Naginskas, Stasys. „Miške medis užmušė kirtėją, čionykštį ūkininką Stasį Jasiulionį…“, Gėkonys [Gikoniai] // Viltis, 1910, vas. 14 (!25), p. 3.

Naginskas, Stasys. Mūsų rašyba // Vairas, 1915, nr. 5, p. 77–78; nr. 7, p. 105–106.

Naginskas, Stasys. „Norėčiau įspėti koks mano likimas…“ // Aušrinė, 1910, nr. 7, p. 5.

Naginskas, Stasys. „O… kad galėčiau aš laisvas pabūti“ , „Miške ašarėlės“ // Aušrinės keliais… . Petrogradas, 1915, p. 29–30, 38.

Naginskas, Stasys. Pabudęs vaidila // Skaitymai lietuvių kalbos pamokoms. 6-asis patais. leid. Kaunas, 1929, p. 316–318.

Naginskas, Stasys. Praeis šaltoji žiemužėlė ; Pabudęs vaidila // Skaitymai lietuvių kalbos pamokoms. 4-asis išleid. Kaunas, 1921, p. 268, 285–286.

Naginskas, Stasys. Pragyventos valandos ; Laimingasis // Cit! Paklausykit!. Kaunas, 1914, p. 103–104, 107.

Naginskas, Stasys. Pragyventos valandos ; Laimingasis // Cit, paklausykit!. [Kaunas, 1920], p. 100–101, 104.

Naginskas, Stasys. Priebalsių rašyba // Vairas, 1915, nr. 8, p. 121–122.

Naginskas, Stasys. Pumpuras // Viltis, 1910, vas. 14 (!25), p. 2.

Naginskas, Stasys. „Putoja įniršęs vargų vandenynas…“ / išspausdinta [S. Naginsko] korespondencijoje „Vienodame suvaržytame mokinių gyvenime sužiba kartais ir įvairumo spindulėlis…“ // Viltis, 1910, spal. 8 (21), p. 2.

Naginskas, Stasys. Rytas Šuojos pakrantėje // Aušros Vartų kalendorius 1917 metams. Vilnius, 1916, p. 33.

Naginskas, Stasys. „Šiemet pabaigė Panevėžio realinę mokyklą šie lietuviai…“ // Viltis, 1910, birž. 11 (24), p. 3.

Naginskas, Stasys. „Valdeikių ūkio ratelis jau treti metai gyvuoja…“, Valdeikiai (Dambavas) // Viltis, 1910, saus. 15 (28), p. 1–2.

Naginskas, Stasys. „Vasario 21 d. buvo čia lietuvių vakaras-spektaklis…“, Panevėžys // Viltis, 1910, vas. 26 (kovo 11), p. 4.

Naginskas, Stasys. „Vienodame suvaržytame mokinių gyvenime sužiba kartais ir įvairumo spindulėlis…“ : [apie realinės mokyklos moksleivių užklasinę veiklą], Panevėžys // Viltis, 1910, spal. 8 (21), p. 2.

Naginskas, Stasys. Vilnius ir Vilniaus gubernijos lietuviai // Ateitis, 1914, nr. 1, p. 13–20.

Rengiant informaciją naudotasi Stasio Naginsko biografija, publikuota žurnalo „Prie Nemunėlio“ 2010 m. 1-ajame numeryje, Eglės Paškevičiūtė-Kundrotienės straipsniu „Norėčiau įspėti, koks mano likimas…“, publikuotu žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 2-ajame numeryje, Petro Juknevičiaus straipsniu „Literatas ir pedagogas Stasys Naginskas“, publikuotu laikraščio „Tėvynė“ 2005 m. birželio 15 d. numeryje, Liberto Klimkos straipsniu „Apie šviesuolius pedagogus Naginskus“, publikuotu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos svetainėje https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/134076/l-klimka-apie-sviesuolius-pedagogus-naginskus.

Iliustracijoje – Rokiškio gimnazijos mokytojai ir moksleiviai. Pirmoje eilėje iš kairės 5-as Stasys Naginskas. Fotogr. Ch. Šneidermano. Rokiškis, 1932–[1935]. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Laimos Rapšytės rankraščių fondas F70-770

Galerijoje – leidinių viršelių ir antraštinių lapų vaizdai.

Kviečiame domėtis!

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius