Jis visą gyvenimą buvo ir išliko visos tautos auklėtoju, papročių ir dorovės sargu, tėvynės meilės žadintoju, pasaulio pažinimo vadovu, tautos vaidila. Taip apie savo mokytoją Praną Tamošiūną rašė kalbininkas dr. Aloyzas Vidugiris.
Šiemet minime pedagogo, švietėjo, kraštotyrininko Prano Tamošiūno 110-ąsias gimimo metines. P. Tamošiūnas gimė 1911 m. birželio 15 d. Užpaliuose (Utenos r.). Gimtajame miestelyje baigęs pradžios mokslus, 1927 m. įstojo į Kauno Simono Daukanto mokytojų seminariją. 1929 m. persikėlė mokytis į Panevėžio mokytojų seminariją. Ją baigęs 1931 metais, įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyrių. Studijoms pasirinko istoriją, geografiją, pedagogiką ir psichologiją. Tačiau dėl sunkios finansinės padėties studijas baigė 1932 m. Po trumpalaikių studijų P. Tamošiūnas pradėjo dirbti Repšėnų (Anykščių r.), Čivonių (Kupiškio r.), Keginių (Kupiškio r.) pradžios mokyklų vedėju, Truskavos (Kėdainių r.) pradžios mokyklos mokytoju, pradžios mokyklų inspektoriumi Panevėžyje. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje – vadovavo Čivonių Jaunųjų ūkininkų rateliui, lietuvių tautinės jaunuomenės sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Keginių skyriui.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dirbo Paįstrio (Panevėžio r.) pradinėje mokykloje mokytoju ir jai vadovavo. Keletą metų P. Tamošiūnas dirbo Tiltagalių (Panevėžio r.) pradinėje mokykloje, o 1946 m. paskirtas Karsakiškio (Panevėžio r.) mokyklos vedėju. Šioje mokykloje, anot P. Tamošiūno, „prie stalelio išstovėta 44 metai“. Iš pradžių buvo šešių skyrių pradžios mokyklos vedėju, vėliau – septynmetės ir aštuonmetės mokyklos direktoriumi, dėsčiusiu įvairius dalykus: lietuvių, vokiečių, rusų kalbas, geografiją, istoriją, fiziką, chemiją, braižybą, gamtos pažinimą, kūno kultūrą.
P. Tamošiūno kartai laikmetis nepagailėjo išbandymų – įvairūs nepritekliai, po kaimus siaučianti svetima kariuomenė, kratos, rajono valdininkų vizitai su įvairiais įsakymais ir įpareigojimais. Mokytojas P. Tamošiūnas kiekvienoje situacijoje pasitelkė išmintį ir diplomatiją, rūpinosi mokytojų, mokyklos buitimi, dirbo visuomeninį darbą. P. Tamošiūnas buvo Karsakiškio ir jo apylinkių žinovu, aplankiusiu visas sodybas, surinkusiu istorijas apie įvykius šiame krašte, rūpinęsis 1863–1864 m. sukilimo dalyvių ir įvykių, pokario partizanų kovų atminimo įamžinimu. P. Tamošiūno iniciatyva 1961 m. mokykloje įkurtas kraštotyros muziejus, kuriam jis ir vadovavo. P. Tamošiūno, kaip puikaus organizatoriaus sugebėjimai, atsiskleidė kartu su mokiniais ir jaunimu rengiant įvairių renginius, parodas, režisuojant vaidinimus. Patriotizmą mokytojas ugdė ir pažintinėse kelionėse po apylinkes.
P. Tamošiūnas išleido 4 knygas apie iš Karsakiškio ir jo apylinkių kilusius įžymius žmones (sąrašas pridedamas). 1997 m. Lietuvos mokyklos 600 metų jubiliejaus proga už ilgametį ir sąžiningą darbą mokytojas Pranas Tamošiūnas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I laipsnio medaliu. 2000 m. jam suteiktas Lietuvos garbės kraštotyrininko vardas. Buvo vedęs Valeriją Bukėnaitę. Susilaukė dviejų sūnų – Audroniaus ir Romo. P. Tamošiūnas mirė 2005 m. rugsėjo 22 d. Palaidotas Karsakiškyje.
Mokytojas P. Tamošiūnas rinko išeivijos lietuvių bei tarpukario Lietuvoje leistas knygas ir periodinius leidinius. Atkūrus Nepriklausomybę, mokytojas pradėjo viešinti sukauptus spaudinius, o lietuviškų periodinių leidinių kolekciją padovanojo Panevėžio kraštotyros muziejui. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde saugoma kelios dešimtys P. Tamošiūno dovanotų knygų (sąrašas pridedamas). Knygas mokytojas žymėjo antspaudais „Mokytojas Pranas Tamošiūnas“ ir „Ex libris P. T.“ Jas galima užsisakyti Bibliotekos elektroniniame kataloge, o kai kurias skaityti portale www.epaveldas.lt.
Rengiant informaciją naudotasi Prano Tamošiūno sudarytų atsiminimų „Panevėžio mokytojų seminarijos 1931 metų VII laida“ dalimi „Biografinės pastabos“ (Karsakiškis, 1981), A. Vidugirio straipsniu „Karsakiškio Nestoras“, V. Bukėno straipsniu „Mano svainis Pranas Tamošiūnas“, publikuotais knygoje „Tarp Žaliosios ir Lėvens“ (Panevėžys, 2011), informaciniu straipsniu apie Praną Tamošiūną, publikuotu trečiajame „Kupiškėnų enciklopedijos“ tome (Vilnius, 2017).
Galerijoje – fotografijos iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriuje saugomo Pavienių rankraščių fondo F8, P. Tamošiūno parašytų knygų viršeliai bei jo dovanotų knygų viršeliai ir antraštiniai lapai.
Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius