Restauratorius Žygimantas Mileris ir dizainerė Rita Raziūnaitė. Akimirka iš siužeto apie Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkus

Dar daugiau istorijų ir muziejaus eksponatų skaitmeninėje erdvėje

2020 m. Panevėžio kraštotyros muziejui sėkmingai įgyvendinus projektą „Panevėžys skaitmeninėje erdvėje: Eksponatas. Asmenybė. Vieta“, 2021 m. nuspręsta projektą tęsti. Gavus finansavimą, Panevėžio kraštotyros muziejaus internetinė svetainė papildyta įdomiomis istorijomis.

Įgyvendinus jau antrą projektą „Panevėžys skaitmeninėje erdvėje: Eksponatas. Asmenybė. Vieta. II“, atnaujintą muziejaus internetinę svetainę papildė dar trylika profesionalių filmukų ir dešimt paskaitų apie išskirtinius muziejuje saugomus eksponatus, žymias Panevėžio krašto asmenybes, istorinius įvykius ir vietas. Tai visuomenės atminčiai svarbūs istoriniai pasakojimai, kuriuos iliustruoja muziejuje saugomi artefaktai: nuotraukos, dokumentai, daiktai, meno kūriniai, sportininkų apdovanojimai.

Kūrybinis darbas vyko dešimt mėnesių. Pirmiausia muziejininkai atrinko dešimt Panevėžio krašto istorinių ir žymių asmenybių, su jomis susijusias vietas ir muziejuje saugomus eksponatus. Net keturi siužetai sukurti apie daugeliui žinomus garsius panevėžiečius, kuriančius ir gyvenančius Panevėžyje. Kad pasakojimai būtų gyvesni, filmuota autentiškose vietose.

Filmukuose pasakojama, kas kūrybai įkvepia Juozą Lebednyką, kur Panevėžyje galima pamatyti daug menininko kūrinių ir išgirsti jų sukūrimo istoriją. Išgirsite pasakojimą apie skulptorių Bernardą Bučą bei pamatysite jo kūrinius, saugomus Panevėžio kraštotyros muziejuje. Susipažinsite su Antanu Patamsiu, vienu žymiausių fotografų, tarpukariu gyvenusių Panevėžyje, plačiausiai išfotografavusiu to meto miestą. Išvysite žymių Panevėžio sportininkų laimėtus apdovanojimus, rodomus muziejaus ekspozicijoje „Sveikame kūne – sveika siela“. Kartu galėsite pasidžiaugti ir dar kartą įvertinti Sigitos Markevičienės pasiektu ir vis dar nepagerintu aklųjų moterų 5 000 m bėgimo pasaulio rekordu, išgirsti jos istoriją. Pasisemsite ryžto iš Dano Rapšio sportinių pasiekimų istorijos, išgirsite jo paties pasakojimą. Atsigręšite į pintinių juostų išsaugojimo tradiciją, iš kartos į kartą puoselėjamą pynėjų, susipažinsite su pynimo būdais ir spalvų įvairove. Pamatysite ekspozicijos „Okupacijų gniaužtuose“ fragmentus, išgirsite pasakojimą apie homo sovieticus gyvenimo ypatumus. Susipažinsite su moterimis, gyvenusiomis XX a. pradžioje Panevėžyje ir tapusiomis ryškiomis visuomenės veikėjomis, siekusiomis lygių moterų ir vyrų teisių, populiarinusių idėją, kad ir moterys turi teisę rinkti valdžią bei dalyvauti jos veikloje. Sužinosite Panevėžio herbo istoriją, kaip ją paveikė heraldikos istoriko Edmundo Rimšos atradimas. Galėsite iš arčiau pasižvalgyti po visiems panevėžiečiams ir miesto svečiams puikiai žinomo pastato, Panevėžio centre esančio viešbučio, erdves, išgirsite jo istoriją.

Vykdant projektą taip pat sukurti trys filmukai, pristatantys edukacines programas, vykdomas Panevėžio kraštotyros muziejuje, muziejinių vertybių kelią į muziejų, muziejininkus, kurie atlieka daug visuomenei nematomo, bet labai svarbaus darbo.

Projekte dalyvavo net 76 žmonės, užsimezgė ne viena graži draugystė, iš viso nufilmuota daugiau nei 30 valandų vaizdo medžiagos, projekto metu gimė naujas muzikinis klipas, į muziejų atkeliavo naujų eksponatų. Projektą galima vadinti nacionaliniu ir tarptautiniu, nes dešimčiai vaizdo siužetų muzikos takelį sukūrė gerai visoje Lietuvoje žinomas muzikos prodiuseris panevėžietis Leonas Somovas, dviem siužetams garso takelį kūrė menininkas iš Ganos (Afrika) Delasi Nunana.

Istorijas pasakojo muziejininkai dr. Arūnas Astramskas, dr. Zita Pikelytė, Lina Vilienė, Vitalija Vasiliauskaitė, Donatas Pilkauskas, Emilis Jocius, Janina Sinickienė, Emilija Juškienė, Rasa Stružienė, Dovilas Petrulis ir Donatas Juzėnas. Filmukus kūrė „Screen saviours“ videografas, jaunosios kartos režisierius Vytautas Tinteris.

Filmukui apie muziejininkus garso takelį sukūrė Goda Sasnauskaitė. Edukacinės programos pristatomos netradiciškai, filmukams apie jas stopkadrus ir animaciją kūrė Rita Raziūnaitė, Gintarė Valašinaitė, montažu rūpinosi Kotryna Daraškevičiūtė.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė. Visas projekto biudžetas 9 300 eurų. Vadovė – Panevėžio kraštotyros muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja Agnė Šablinskienė.

Visus siužetus ir paskaitas kviečiame žiūrėti muziejaus internetinės svetainės skiltyje „MEDIATEKA – Eksponatas. Asmenybė. Vieta“ arba Jutubo platformos Panevėžio kraštotyros muziejaus kanale.

Informaciją parengė
Agnė Šablinskienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja