„Panevėžio balse“ (1934 01 07) buvo paskelbta žinutė, kurioje priekaištauta dėl į miestą prekiauti atvykstantiems ūkininkams nesudarytų gerų poilsio sąlygų: „Prie malkų turgaus pristatyta kelios dešimtys būdelių prekybos reikalams. Pardavinėjama čia įvairios smulkios prekės ir valgomieji produktai. Užkulisyje slaptai šinkuojama degtinė ir net naminis alus – šamarlakas. Neblogą prieglaudą čia randa „panelės“, kurios čia bando ieškoti klijentų iš netikėtai čia pakliuvusių sušilt kaimiečių tarpo. Būna atsitikimų, kad miesto mergų prie kaimiečių kabinėjimasis tiesiog nepakenčiamas, o būdelės šeimininkas tas mergas tik tada laukan išprašo, kai kaimiečiai pagraso policijai šitai pranešti. Gaunasi įspūdis, kad būdelių savininkai „sąmoningais“ sumetimais su miesto mergomis ryšį palaiko.

Tos būdelės bjaurina miesto vaizdą ir per jas varomas toks nešvarus kartais biznis. Jau vien doroviniais išrokavimais remiantis reiktų neleist tose būdelėse pardavinėt valgomų produktų ir įtaisyt jose arbatinėlių. Tuo būtų apsaugoti kaimiečiai nuo išnaudojimo, kurie per nežinojimą užeina į būdeles papietaut.

Labai būtų patarnauta ūkininkams, jei būtų įrengta prie turgaus salė su skaitykla, kur ūkininkai galėtų užeit pasišildyt ir laikraščių pasiskaityt. Juk ūkininkai moka mokestį už turgavietę, tai ir turi teisę reikalauti, kad jiems būtų ten įrengta nors kiek patogumų“.

Nuotraukoje – turgus Panevėžio Laisvės aikštėje. XX a. 4 deš. Fotogr. Antano Patamsio. PAVB F8-677