Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinius papildė unikalus eksponatas – 1935 m. sudarytas Panevėžio miesto bendrasis kvartalų, kontūrų ir gatvių planas su reljefu, pažymėtu horizontalėmis.
Panevėžys buvo pirmasis miestas Lietuvoje parengęs savo miesto topografinį žemėlapį. Šį vertingą ir svarbų miesto istorijai eksponatą, apdairiai ir sumaniai išsaugotą sovietmečiu, muziejui perdavė Panevėžio miesto savivaldybė.
Plano braižymui reikalingos nuotraukos ir jo sudarymo darbams vadovavo Lietuvos žemės departamento geodezijos inžinierius Medardas Ratautas, vienas geriausių tarpukario Lietuvos specialistų. Šis planas buvo rengtas pagal naujausius geodezijos mokslo reikalavimus, pagrįstas trianguliaciniais, poligonometriniais, precizinės ir techninės niveliacijos taškais. Jį rengiant buvo atlikta daugybė matematinių skaičiavimų, kurie vos tilpo į 2 858 puslapius.
Pagal Panevėžio m. burmistro Tado Chodakausko ir geodezijos inžinieriaus M. Ratauto 1933 m. pasirašytą sutartį, planas turėjo būti parengtas per 2 metus. Jo rengimo darbai miestui atsiėjo 50 000 Lt.
Bendrojo miesto plano sudarymo tikslas – suteikti pagrindą miesto planavimo, technikinių įrengimų ir žemės projektų bendriesiems projektams bei specialiesiems planams ateityje atlikti.
Miesto atskirų kvartalų žemėlapis nubraižytas ant 12 didelio formato planšetų, kurie, kartu su trimis informaciniais lakštais surišti į specialiai pagamintą odinį aplanką, lapai vienas nuo kito atskirti apsauginiu popieriumi, lakštus skiriančios įklijos – odinės.
Planšetai pagaminti iš specialios medžiagos aliuminio pagrindu. Kiekvieno planšeto viršutiniame kairiajame kampe yra spaudas, nurodantis jų gamintoją „Herkules. Gebr. Wichmann“ (Berlynas). Muziejui perduotas ir labai sunkus metalinis, apskardintas – nedegantis, rakinamas, lagaminas, kuriame ir buvo saugomas miesto planas.
Plačiau LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vaizdo siužete (žiūrėti nuo 3:20 min.): https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000210960
Nuotraukoje – Panevėžio miesto topografinis žemėlapis. 1935 m. G. Kartano nuotrauka.
Informaciją parengė
Rasa Stružienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų saugotoja