Lietuvos valstybės istorijos archyvas parengė virtualią parodą „Karaimai Lietuvoje“, kurioje pasakojama karaimų bendruomenės Lietuvoje istorija. Šiemet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas tai, kad Lietuvos karaimų bendruomenė yra Lietuvos, jos istorijos ir kultūros dalis, ir siekdamas pažymėti Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros 625 metų jubiliejų, 2022 metus paskelbė Lietuvos karaimų metais.
Parodoje pristatomi dokumentai, atspindintys Lietuvos karaimų istoriją nuo 1559 m. iki 1940 m. Juos galima suskirstyti į 3 sąlygines grupes: 1) dokumentai, susiję su Trakų karaimų istorija; 2) dokumentai, susiję su Naujamiesčio ir Panevėžio karaimais; 3) dokumentai, susiję su Vilniaus karaimais. Reikšmingiausi pirmos grupės dokumentai – Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijos ir raštai, nustatantys Trakų karaimų teisinę padėtį; 1765 ir 1784 m. Trakų karaimų, mokančių pagalvės mokestį, surašymai; 1897 m. Trakų karaimų pradinės mokyklos nuostatai ir ugdymo planas; 1898 m. architekto Michailo Prozorovo parengtas Trakų kenesos rekonstrukcijos planas; 1903 m. įsteigtos Trakų karaimų labdaros draugijos įstatai ir veiklos ataskaitos; 1906 m. Trakų kenesos vyresniojo dvasininko Isaako Boguslovo Firkovičiaus priesaikos tekstas; 1910 m. Eupatorijos mieste (Ukrainos pietuose, Krymo vakaruose, prie Juodosios jūros) vykusio visuotinio karaimų bendruomenių atstovų suvažiavimo programa.
Antros grupės dokumentus sudaro 1765 m. Naujamiesčio, Panevėžio, Saločių ir Pasvalio karaimų surašymas; 1860 m. Naujamiesčio karaimų bendruomenės narių sąrašas; Panevėžio kenesos 1915–1916 m. krikšto, santuokos ir mirties aktų įrašai.
Svarbiausi trečios grupės dokumentai – žymesnių Vilniaus karaimų namų statybų projektai; su tabako fabriku „Šyšmanas ir Durunčos paveldėtojai“ susiję dokumentai (dėl privačių karaimų maldos namų, dujų variklio, priimamojo-skubios pagalbos kabineto ir parduotuvės įrengimo); Vilniaus kenesos statybai skirto žemės sklypo Liubarto gatvėje (Žvėryne) planas ir medinių karaimų bendruomenės namų statybų projektas.
Virtualiai parodai dokumentai atrinkti iš šių fondų: „MKF-2. Lietuvos metrika“ (mikrofilmų kolekcija), „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisija“ (f. 11), „Trakų magdeburginis teismas“ (f. 346), „Vilniaus, Kauno ir Gardino generalgubernatoriaus kanceliarija“ (f. 378), „Vilniaus gubernijos valdyba“ (f. 381), „Vilniaus gubernijos valdybos Statybos skyrius“ (f. 382), „Karaimų bendruomenės“ (f. 1818) ir kitų. Jie rašyti rusėnų, lotynų, lenkų, rusų, karaimų ir lietuvių kalbomis.
Parodai panaudota negausi ikonografinė medžiaga – Vytauto portretas, XX a. pirmos pusės Trakų miesto nuotraukos, 1847 m. Trakų miesto planas, Trakų dvasinės valdybos ir karaimų bendruomenės antspaudai, taip pat Trakų, Panevėžio ir Vilniaus kenesų antspaudai. Už Trakų ir Vilniaus kenesų, taip pat karaimų su tautiniais rūbais ir kitas nuotraukas parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja Lietuvos centriniam valstybės archyvui.
Su paroda galima susipažinti virtualių parodų svetainėje https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/karaimai-lietuvoje-lvia/exh-286 arba archyvo paskyroje „Facebook” socialiniame tinkle.
Parodą parengė Lietuvos valstybės istorijos archyvo Informacijos ir sklaidos skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Pansevič ir vyriausiasis archyvistas Aleksandr Baniusevič.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos informacija