Rugpjūčio 23 d. sukako 130 metų, kai 1892 m. Mintaujoje (dabar – Jelgava) kalbininko Jono Jablonskio ir literatės Konstancijos Sketerytės šeimoje gimė Konstantinas Jablonskis – būsimasis teisininkas, istorikas, profesorius, akademikas. J. Jablonskiui gavus neetatinio lietuvių kalbos mokytojo vietą mokytojų seminarijoje, 1906 m. šeima persikėlė į Panevėžį ir apsigyveno Sodų gatvėje Nr. 2 (namas neišlikęs). K. Jablonskis įstojo į realinės mokyklos (dabar – Juozo Balčikonio gimnazija) 5-ąją klasę. Baigęs studijavo Peterburgo psichoneurologijos institute, vėliau – teisę Maskvos universitete. Jo baigti nespėjo, nes buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę.

1918 m. grįžo į Lietuvą, vertėsi teisininko darbu. 1919–1921 metais redagavo leidinį „Vyriausybės žinios“,  buvo archeologijos komisijos nariu, vėliau – pirmininku. 1923 m. paskirtas žurnalo „Mūsų senovė“ redaktoriumi. K. Jablonskis – vienas iš Lietuvos istorijos draugijos steigėjų. 1933 m. baigęs Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą, tapo diplomuotu teisininku. Tačiau tikrasis jo pašaukimas buvo Lietuvos istorijos tyrinėjimas. Nuo 1935 m. dėstė istorijos, teisės istorijos disciplinas Vilniaus bei Kauno universitetuose. Buvo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto moksliniu bendradarbiu, sektoriaus vadovu. 1940 m. suteiktas teisės mokslų daktaro laipsnis, 1941 m. – profesoriaus, o 1956 m. – akademiko vardai.

K. Jablonskio mokslinį palikimą sudaro mokslo darbai apie Lietuvos istoriją, Lietuvos istorijos šaltinių rinkiniai, paskaitų studentams tekstai, gausybė archyvinių dokumentų nuorašų, išrašų.

K. Jablonskis turėjo turtingą (per 9000 egz. knygų, periodinių leidinių) asmeninę biblioteką. Joje buvo ypač retų XVII–XVIII a. spaudinių. Didžioji šios bibliotekos bei rankraštinio palikimo dalis saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Įdomių faktų apie K. Jablonskio asmeninę biblioteką galima rasti dr. Rimos Cicėnienės pranešime „Bibliofilo Jurgio Elisono korespondencija“, skaitytame 2005 metais Panevėžyje, konferencijoje „Rankraštinis paveldas Lietuvos kultūroje ir istorinėje atmintyje“ bei dr. Daivos Narbutienės straipsniuose „Knygotyros“ 41-ajame numeryje (Vilnius, 2003), knygoje „Konstantinas Jablonskis ir istorija“ (Vilnius, 2005, p. 249–250). K. Jablonskio rankraštinį palikimą aprašė ir apibendrino lietuvių istorikas Rimantas Jasas straipsnyje „Konstantino Jablonskio rankraštinis palikimas: K. Jablonskio fondo apžvalga“, publikuotame 1988 metų „Lietuvos istorijos metraštyje“ (Vilnius, 1989).

K. Jablonskis buvo vedęs Sofiją Landsbergytę, susilaukė dviejų dukterų – Jūratės ir Rimutės. Jūratė Jablonskytė-Umbrasienė – medicinos mokslų daktarė, Rimutė-Jablonskytė Rimantienė – archeologė, habilituota mokslų daktarė.

Mirė K. Jablonskis 1960 m. liepos 28 d., palaidotas Vilniuje.

Iš profesoriaus, knygotyrininko Vlado Žuko atsiminimų apie profesorių K. Jablonskį, publikuotų knygoje „Pažinti kultūros žmonės“ (Vilnius, 2002): „Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose greta Istorijos-filologijos buvo Teisės fakultetas. Jame dirbo profesorius Konstantinas Jablonskis. Kieme ar gatvėje jį galėjai matyti einantį su profesorium Juozu Balčikoniu, Teisės fakultete dirbančiu profesorium Povilu Pakarkliu, o dažniausiai vieną. Jablonskis eidavo lėtai, kalbėdavo ramiai, rengdavosi kukliai. Mums, studentams, imponavo, kad profesorius – kalbininko Jono Jablonskio sūnus. Profesorius garsėjo kaip didelis istorijos šaltinių, ypač archyvų, žinovas. Jį gerbė ir didžiai vertino Jurgis Lebedys, ypač už surastus ir paskelbtus dokumentus apie senuosius lietuvių rašytojus. Pagarbiai apie jo nuopelnus mokslui kalbėjo kunigas istorijos daktaras Juozas Stakauskas. <…> Profesorius bendravo su istorikais Ignu Jonynu, Adolfu Šapoka, dažnai jį lankydavo Zenonas Ivinskis. Draugavo su Panevėžio gimnazijos direktorium gamtininku Jurgiu Elisonu. Jablonskis jam parūpindvo iškarpų iš periodikos zoologijos klausimais“.

Pateikiame Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje retų knygų fonde saugomų K. Jablonskio parašytų, sudarytų, redaguotų, išverstų knygų bei įvairiuose leidiniuose publikuotos kūrybos sąrašą. Leidinius kviečiame užsisakyti elektroninių paslaugų portale www.ibiblioteka.lt. Kai kuriuos leidinius galima skaityti ir portale www.epaveldas.lt.

Baudžiamasis statutas : su papildymais / [sudarė K. Jablonskis]. Kaunas, 1930. 381, [4] p.

Istorijos archyvas. T. 1, XVI amžiaus Lietuvos inventoriai / surinko K. Jablonskis. Kaunas, 1934. XII p., 679 sklt., 131 p.

Jablonskis, Konstantinas. XVI amžiaus belaisviai kaimynai Lietuvoje. Kaunas, 1930. [1], 64 p.

Leonas, Petras. Lietuvos savivaldybės : (paskaitos savivaldybių atstovams Kaune, 1922 m. sausio mėn-je.) / [kalbą taisė pp. St. Dabužis ir K. Jablonskis]. Kaunas, 1923. 59 p.

Šveicarijos civilinis statutas : (1907 metų gruodžio mėn. 10 d.) / vertė K. Jablonskis. Kaunas, 1927. 253, [1] p.

Jablonskis, Konstantinas. Apie Abromo Kulviečio kilimą // Archivum philologicum, 1935, kn. 5, p. 107–114.

Jablonskis, Konstantinas. Apie vergus Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje XVI amžiaus pradžioje// Praeitis, 1930, t. 1, p. 305–317.

Jablonskis, Konstantinas. Archyvinės smulkmenos // Praeitis, 1933, t. 2, p. 412–436.

Jablonskis, Konstantinas. Dėl 1408 metų Vytauto privilegijos Kauno miestui tikrumo// Praeitis, 1930, t. 1, p. 329–339.

Jablonskis, Konstantinas. Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis (Telega) // Archivum philologicum, 1933, kn. 4, p. 86–107.

Jablonskis, Konstantinas. Kelios XVII amžiaus lietuviškos priesaikos ir kitos lietuvių kalbos liekanos Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės aktuose // Archivum philologicum, 1937, kn. 6, p. 142–148.

Jablonskis, Konstantinas. Kiek naujų žinių apie kanauninko Mikalojaus Daukšos kilimą ir gyvenimą // Tauta ir praeitis, 1931, kn. 7, p. 353–421.

Jablonskis, Konstantinas. Nauji Vytauto laikotarpio aktai // Praeitis, 1933, t. 2, p. 375–411.

Jablonskis, Konstantinas. Papildomosios žinios apie kan. M. Daukšą // Archivum philologicum, 1933, kn. 4, p. 64–85.

Jablonskis, Konstantinas. XVI amžiaus belaisviai kaimynai Lietuvoje // Praeitis, 1930, t. 1, p. 166–213.

Jablonskis, Konstantinas. 1928 ir 1929 metų Lietuvos istorijos bibliografija // Praeitis, 1930, t. 1, p. 384–395.

Jablonskis, Konstantinas. 1930 ir 1931 metų Lietuvos istorijos bibliografija // Praeitis, 1933, t. 2, p. 474–500.

Rengiant informaciją naudotasi Vytauto Baliūno knygoje „Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, 1727–2002“ (Panevėžys, 2002), publikuotu straipsniu „Konstantinas Jablonskis“, Daivos Narbutienės straipsniu „Akademiko Konstantino Jablonskio asmeninė biblioteka: bibliofilijos aspiracijos“, publikuotu 41-ajame tęstinio mokslo darbų leidinio „Knygotyra“ numeryje, Stasės Mikeliūnienės kraštotyros darbu „Panevėžio miesto Sodų gatvės istorija“ (Panevėžys, 1993–1994).

Nuotraukoje – Konstantinas Jablonskis. 1923. Iš: Žukas, Vladas. Pažinti kultūros žmonės. Vilnius, 2002.

Galerijoje – leidinių viršelių vaizdai.

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius