Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Ministras Pirmininkas Vladas Mironas, 2. A. Smetona, 3. Vytautas Augustauskas. Antroje eilėje iš kairės: 1. Lietuvos kariuomenės štabo viršininkas Jonas Černius, 3. Kauno burmistras Antanas Merkys. LCVA nuotr.

Virtuali paroda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vladui Mironui atminti

Minint rokiškėno Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos XVIII ir XIX Vyriausybių Ministro Pirmininko, kunigo Vladislovo (Vlado) Mirono 70-ąsias mirties metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami sovietų saugumo struktūrų dokumentai, taip pat Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai bei nuotraukos, liudijantys šios iškilios asmenybės dramatišką istoriją.

Sovietų saugumas V. Mironą persekiojo nuo pat pirmosios okupacijos pradžios. Pirmą kartą jis buvo suimtas 1940 m. rugsėjo 12 d., tačiau prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, išlaisvintas. 1944–1947 m. V. Mironas buvo suimtas net tris kartus, kol 1947 m. rugpjūčio mėn. buvo nubaustas 7 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant kalėjime. Kalėjo SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vladimiro srities valdybos kalėjime (Vladimiro kalėjime), kur 1953 m. vasario 18 d. mirė. Oficiali mirties priežastis – kraujo išsiliejimas į smegenis. Amžinojo poilsio vieta nežinoma.

Su paroda galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje.

Parodos kuratorius – Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.

Lietuvos ypatingojo archyvo informacija