Išaugus katalikiškos spaudos poreikiui, Panevėžio vyskupijos Katalikų veikimo centras 1930 m. ėmė rūpintis nuosavos spaustuvės kūrimu.

Buvęs „Bangos“ spaustuvės vedėjas kunigas Augustinas Liepinis atsiminimuose rašo: „1930 m. Katalikų veikimo centro Panevėžio rajono valdyba nutarė įsteigti Panevėžyje savo spaustuvę. Tam reikalui Panevėžio vyskupijos kunigai (apie 200) turėjo kiekvienas paaukoti po 50 litų. Tai sudarė tik 10 000 litų sumą. Spaustuvės steigėjai antra tiek pasiskolino iš Panevėžio vyskupijos kunigų invalidų ir emeritų kasos. Aišku, su tiek pinigų didelės spaustuvės nebuvo galima įsteigti. Panevėžio lietuvių spaustuvė buvo pavadinta (bene mokytojo Juozo Mičiulio pasiūlymu) „Bangos“ vardu. „Bangos“ būstinė buvo Respublikos g. [14], didžiulio Viešosios bibliotekos mūrinio namo apatiniame aukšte. Pirmuoju „Bangos“ spaustuvės vedėju laikinai buvo mokytojas J. Mičiulis, Katalikų veikimo centro Panevėžio rajono valdybos narys, uolus ateitininkas ir katalikų veikėjas. Raidžių rinkėjais („zeceriais“) tarėsi pabūsiančios vietos vienuolės širdietės. Prieš tai jos pasipraktikavo Kauno ar Marijampolės katalikų spaustuvėse. Deja, darbas spaustuvėje vienuolėms nesisekė. <…> Netrukus į „Bangos“ spaustuvę buvo pakviesti vyrai darbininkai iš Kauno. Antanas Dargis – mašinistu, Jonas Elijošius, Stanislovas Valiulis, Juozapas Poivilaitis – raidžių rinkėjais, Eduardas Čiuras, Panevėžio pašto telefonistės Čiuraitės brolis – mokiniu. <…> 1931 m. rugpjūčio mėnesio 29 d. aš pradėjau vadovauti „Bangos“ spaustuvei, iš kurios, nežinia dėl ko, pasitraukė J. Mičiulis. <…> Darbas „Bangos“ spaustuvėje man labai patiko – „atitiko kirvis kotą!“. Visu sugebėjimu ir visomis jėgomis ėmiausi vadovauti spaustuvėje – ne tik uoliai rūpindamasis visais jos pramoniniais reikalais, bet dažnai ir fiziškai padėdamas darbininkams: didžiuoju spaustuvės „peiliu“ pjaustydavau popierius, mažąja rankine spaustuvine mašinėle spausdindavau vizitines korteles, kvietimus, mažuosius skelbimus, siuvamąja rankine mašina subrošiūruodavau mažąsias knygeles-brošiūrėles ir pan. <…> „Bangos“ spaustuvėje visi spaudos darbai būdavo geriau, gražiau atliekami. Užtat spaudinių varžytinėse mes visada laimėdavome, nors žydų spaustuvėse tie užsakymai būdavo apsiimami ir pigiau atlikti. 1932 m. rugsėjo 9 d. „Bangos“ spaustuvė Panevėžio žemės ūkio parodoje gavo pirmojo laipsnio pagyrimo lapą. Tą lapą įrėminome ir pasikabinome spaustuvėje gerai matomoje vietoje, kad „Bangos“ klientai bei jos lankytojai jį matytų ir pagal jį spręstų, kad „bangininkai“ ne „škeč“ darbininkai. „Bangos“ spaustuvė, „Panevėžio garsas“, Katalikų veikimo centro Panevėžio rajono leidiniai buvo pagirti ir pasaulinėje katalikiškos spaudos parodoje Vatikane 1932 m.“ (Liepinis, Augustinas. „Bangos“ spaustuvės vedėjas, 1968 05 29,  Ką beprisimenu, sąs. 10, p. 836–853. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos skaitmeninis archyvas)

Veiklos pabaigoje spaustuvėje dirbo apie 20 darbuotojų. Nacionalizavus „Bangos“ spaustuvę, 1940m. rugsėjo–spalio mėn. spaustuvės įrengimai iš Respublikos g. perkelti į Turgaus aikštę ir čia, papildžius N. Feigenzono ir M. Koto spaustuvių įrengimais, įkurta nauja „Raudonosios žvaigždės“ vardu pavadinta įmonė.