Šiais metais minime Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bičiulės grafikės Onos Šimaitytės-Račkauskienės 80-ąsias gimimo metines. O. Šimaitytė-Račkauskienė gimė 1943 m. rugsėjo 10 d. Vanagiškių kaime (Panevėžio r.). Mokėsi Šakiškių (Panevėžio r.) septynmetėje mokykloje (1951–1958), vėliau – Pumpėnų (Pasvalio r.) vidurinėje mokykloje (1958–1961). Netoli tėviškės, gretimame Paliukų kaime susipažino su skulptoriaus J. Zikaro dukra Alyte Zikaraite, prižiūrėjusia jau mirusio tėvo namus. Pastebėjusi merginos pomėgį dailei, A. Zikaraitė paskatino Onutę mokytis Kauno vidurinėje dailės mokykloje, kurioje būsimoji dailininkė mokėsi 1961–1965 m. Vėliau O. Šimaitytė-Račkauskienė studijavo grafiką Vilniaus valstybiniame dailės institute (1965–1972). Su grafikos pradmenimis Dailės institute ją supažindino puikūs mokytojai ir garsūs grafikai Vytautas Jurkūnas, Vytautas Valius, Stasys Krasauskas, Juozas Galkus. Baigusi studijas liko Vilniuje, dirbo dailininke kino teatre „Tėvynė“ (1977–1989), bendradarbiavo spaudoje, iliustravo knygas, projektavo vokus muzikos plokštelėms. 1992 m. O. Šimaitytė-Račkauskienė su šeima apsigyveno Klaipėdoje. Antraisiais namais tapo vyro Romualdo gimtinė Agluonėnuose (Klaipėdos r.), kur grafikė įsirengė dirbtuves.

Dailininkė dirbo įvairiose grafikos srityse: kūrė ekslibrisus, estampus, monotipijas, taikomąją grafiką. Svarbiausia grafikos technika, kurioje dailininkė pasiekė meistriškumo aukštumų, yra ofortas. Oforto technika atlikta didžioji O. Šimaitytės-Račkauskienės sukurtų ekslibrisų. O. Šimaitytė-Račkauskienė – Lietuvos dailininkų sąjungos narė (nuo 1980). Grafikė dalyvavo parodose (nuo 1972), surengė ne vieną personalinę parodą, dalyvavo ekslibrisų konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Beveik visi konkursiniai ekslibrisai premijuoti. Savo kūryboje O. Šimaitytė-Račkauskienė įprasmino ir gimtąjį Panevėžio kraštą, daug dėmesio skyrė Paįstriui ir jo žmonėms. Gimtinės ilgėjosi visą gyvenimą, gal dėl to savyje išsaugojo aukštaitišką panevėžiškių tarmę. „Savo ilgesį kaimui išreiškiu piešdama rievėtą seną pakelės medį, šieno kupetą, lauko gėlę, paukštį, užžėlusį takelį, žvakelės šviesą, angelėlį… Visa tai atsinešiau iš tėviškės laukų, tai atgimsta estampuose bei ekslibrisuose“, – yra sakiusi dailininkė. Kraštiečiams O. Šimaitytė-Račkauskienė yra surengusi parodas skulptoriaus Juozo Zikaro muziejuje Paliukų kaime (Panevėžio r.), Panevėžio miesto dailės galerijoje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galerijoje „2-asis aukštas“ ir kt. Panevėžiečiams eksponuotos parodos „Nykstanti gamta“, „Premijuoti ekslibrisai“, „Pro langą“, „Gandrai sugrįžta“ ir kt. Kūrybos kelyje būta ir žaislų siuvimo (surengtos dvi autorinės parodos). O. Šimaitytė-Račkauskienė išbandė save ir kaip fotografė, ir kaip poetė. Be plačios kūrybinės veiklos turėjo ir kitą pomėgį – buvo aistringa alpinistė, kandidatė į alpinizmo sporto meistres, Lietuvos ir Baltijos šalių uolų laipiojimo pirmenybių dalyvė ir prizinių vietų laimėtoja. Meilę kalnams dailininkė išsaugojo savo darbuose.

Dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė apie O. Šimaitytės-Račkausienės kūrybą sako: „Lietuvos istorija, kultūros paveldas, lietuvių liaudies kūrybos – tautosakos, mitologijos, meno klodai sudaro O. Šimaitytės-Račkauskienės kūrinių idėjinį ir vaizdinį pagrindą. Jos grafikos motyvai paprasti: paukštis, medis, lizdas, knyga, liaudiška skulptūrėlė, pamario krikštas, kelias… Tradicinis motyvas grafikės kūriniuose kūrybiškai interpretuojamas, o jo paprastume regime iš tėvų gautą, iš tėviškės laukų atsineštą ir miesto civilizacijos apsuptyje išlaikytą esminių vertybių suvokimą. Emocionaliems O. Šimaitytės-Račkauskienės kūriniams būdinga subtili tonų gradacija, smulkus štrichas, netikėti rakursai ir sugretinimai, juose atsiskleidžia ir kūrėjos asmenybė, ir laikotarpio meniniai siekiai.“

O. Šimaitytė-Račkauskienė mirė 2014 m. lapkričio 28 d. Palaidota Agluonėnų kapinėse (Klaipėdos r.).

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriuje saugomas Onos Šimaitytės-Račkauskienės fondas F45, kurį sudaro pačios dailininkės dovanoti jos kūrybinę veiklą liudijantys autentiški dokumentai. Tai mūsų Bibliotekai ir Juozo Miltinio palikimo studijų centrui sukurti ekslibrisai, įvairiems asmenims skirti ekslibrisai, kurių nemaža dalis pelnę įvairius apdovanojimus konkursuose, estampai, monotipijos, iliustracijos knygoms, atvirukai, parodų katalogai su O. Šimaitytės-Račkauskienės autografais, laiškai, atsiminimai, fotografijos. Pavienių dokumentų yra ir kitų asmenų fonduose, Bibliotekos skaitmeniniame archyve.

Iš Onos Šimaitytės-Račkauskienės atsiminimų: 

…Mano gimtasis Vanagiškių kaimas Panevėžio rajone yra greta skulptoriaus [Juozo Zikaro] tėviškės Paliukų kaime. Ši kaimynystė mano gyvenime buvo lemtinga. Iš ten yra kilusi mano mama Antanina Buziliauskaitė. J. Zikaro ir mamos trobas skyrė vos keletas žingsnių keliukas. <…> Metai bėgo. Keitėsi žmonės ir jų gyvenimo vietos. J. Zikaras apsigyveno savo name Kaune, mama – Vanagiškių kaime, kuriame aš ir išvydau pasaulį. <…> Mėgau piešti ir sportuoti. Sesuo Antanina už mane piešė geriau, bet menus studijuoti laimė nusišypsojo man. Tėvai mūsų pomėgio nevertino, pamatę piešiančias, tuoj liepdavo eiti dirbti. <…> Taip bėgo liūdnos mano vaikystės dienos, kol neapsilankė skulptoriaus [J. Zikaro] duktė Alytė Zikaraitė. <…> Pastebėjusi mūsų piešinius, paragino važiuoti ir stoti mokytis į Kauno meno mokyklą. Sesuo Antanina pabijojo tolimo kelio, be to, ir tėvai nebūtų galėję abiejų išleisti į tokį „nerimtą“ mokslą. Tad nušvito man saulė į meno pasaulį. Buvo nelengva kaimo vaikui prisitaikyti prie didmiesčio šurmulio, bet aš gyvenau Zikarų šeimos užuovėjoje. <…> 1961 m. įstojau į Kauno Juozo Naujalio vidurinę meno mokyklą. Dalį laiko praleisdavau tvarkydama skulptoriaus J. Zikaro muziejų, kuris buvo tame pačiame name, kuriame gyvenome, tik pirmame aukšte. <…> Kai baigiau Kauno meno mokyklą, specialybės mokytojai patarė man stoti į Vilniaus dailės instituto skulptūros fakultetą, tik nesupratau, ar jie įžvelgė manyje sugebėjimą skulptūrai, ar tik kad gyvenu pas Zikarus, skulptūrų apsupta. Aš pasirinkau grafiką ir tuo esu patenkinta, nes ir mažame popieriaus lapelyje galima sėkmingai dėlioti mintis. Kai vyksta parodos ir konkursai skulptoriui Juozui Zikarui atminti, aš visada dalyvauju. Jaučiu ne tik pareigą, bet ir didelį norą vėl mintimis sugrįžti į savo vaikystę, į skulptoriaus muziejų, į Zikarų šeimos užuovėją…

Šimaitytė-Račkauskienė, Ona. Prisiminimai apie Zikarų šeimos užuovėją: [rankraštis]. Klaipėda. 2007 m. PAVB, Onos Šimaitytės-Račkauskienės fondas F45

Galerijoje – Onos Šimaitytės-Račkauskienės sukurti ekslibrisai, monotipijos, nuotraukos, spaudiniai iš Onos Šimaitytės-Račkauskienės fondo F45, Stasės Mikeliūnienės fondo F137, Panevėžio krašto draugijų fondo F37, Bibliotekos skaitmeninio archyvo.

Kviečiame domėtis.

Informaciją parengė
Sigita Marcinkevičienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius