1935 m. lapkričio 10 d. pirmą kartą Aukštaitijos sostinėje įvyko Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjungos (anksčiau – Lietuvių verslininkų sąjunga) jubiliejinis kongresas. Panevėžys pasipuošė tautinėmis ir Sąjungos vėliavomis, buvo matyti Sąjungos emblemomis, valstybės ir kitais ženklais dekoruotų vitrinų. Kongreso dieną per 300 verslininkų su orkestru ir vėliavomis žygiavo miesto gatvėmis į Katedrą. Po pamaldų verslininkai apsilankė Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, kur pagerbė žuvusiuosius už Lietuvos laisvę. Iš kapinių eisena „prodemonstravo prieš visuomenę, pasirodydami savo organizuotumu ir susipratimu“ ir iškilmingai miesto gatvėmis žygiavo į Šaulių teatrą. Kongrese įžanginį žodį tarė Sąjungos centro valdybos pirmininkas Albinas Steikūnas, referatus skaitė J. Strazdas ir A. Briedis. Be verslininkų, kongreso posėdyje dalyvavo ir miesto atstovai: burmistras T. Chodakauskas, gen. P. Tamašauskas, kun. P. Šidlauskas ir kt. Vyskupas K. Paltarokas atsiuntė rašytinį sveikinimą, linkėdamas verslininkams „ugdyti lietuvišką kapitalą ir kelti lietuvišką pramonę“. „Kongreso eiga buvo transliuojama per radio. Suvažiavusių atstovų tarpe galima buvo sutikti stambų urmininką ir mažos provincijos krautuvėlės savininką, bet visi vieningai pasiryžę ginti savo nepriklausomo ekonominio gyvenimo teises“. 

Sekančią dieną įvyko Sąjungos tarybos posėdis, kuriame svarstyti Sąjungos įstatų pakeitimo klausimai, švenčių ir poilsio dienų įstatymas, kongreso nutarimų vykdymas ir kt. Verslininkai apsilankė Panevėžio miesto įmonėse.

„Kongresas vyko labai sklandžiai, tvarkingai ir disciplinuotai. Kad taip gražiai viskas pavyko, didele dalimi tenka dėkoti labai daug ir nuoširdžiai pasidarbavusiai Panevėžio skyriaus valdybai, o ypačiai jos pirmininkui p. [L.] Vanagui“ – rašoma Sąjungos leistame laikraštyje „Verslas“ (1935 11 14). 1940 m. Lietuvių verslininkų sąjunga sovietinės valdžios uždaryta. 1989 m. atkurta kaip Lietuvos pramonininkų asociacija, nuo 1993 m. – Lietuvos pramonininkų konfederacija.