1918 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, be kitų svarbių valstybės kūrimo darbų, buvo susirūpinta ir gyventojų sveikatos apsauga. Iš Žemės reformos valdybos gautame sklype Smėlynės gatvėje, Panevėžyje 1923 m. buvo pastatyta nauja medinė ligoninė, o 1924 m. pristatytas mūrinis priestatas. 1923 m. taip pat pastatyta mūrinė skalbykla ir lavoninė. Vidaus ir infekcinių ligų skyriai buvo sutalpinti sename, su sklypu gautame gyvenamajame name. Pasitikėjimas ligonine augo, norinčiųjų gydytis sparčiai daugėjo, ėmė trūkti patalpų. Gavus iš vyriausybės 50 000 litų, 1927 m. buvo padėtas kertinis akmuo ir 1928 m. pradėti statyti nauji dviejų aukštų mūriniai ligoninės rūmai (projekto autorius architektas inžinierius Romanas Stanikūnas), kurie buvo baigti ir atidaryti 1930 m. pabaigoje.

„Šie rūmai turėjo 30 kambarių su 1127 kv. metrų bendro grindų ploto; lovų visoje ligoninėje buvo 120. Vidus įrengtas su centraliniu šildymu, vandentiekiu ir kanalizacija. Šių rūmų statybai ir įrengimams išleista 457.763 Lt. Nuo 1930 m. sausio 10 d. savivaldybės ligoninės ir Chirurginio skyriaus vedėju paskirtas daktaras [Stanislovas] Mačiulis, kuriam vadovaujant ligoninė dar žymiai išplėtė savo darbą. 1931 m. įrengtas didelis rentgeno kabinetas su rentgeno terapija ir kitais elektros gydymais. Apskrities savivaldybė susirūpino įsigyti nuosavybės dokumentus ligoninės sklypui ir 1932 m. iš Žemės reformos valdybos šį sklypą nupirko už 28.799 Lt.“ (Panevėžio apskrities savivaldybė 1918–1938. Panevėžys, 1938. P. 24–25)

Atidarius naują ligoninę, joje dirbo šie gydytojai: Stanislovas Mačiulis – ligoninės vadovas ir Chirurgijos skyriaus vedėjas, Mykolas Marcinkevičius – Vidaus, vaikų ir užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėjas, Kazys Gudelis – Gimdymo skyriaus vedėjas, I. Smilgevičius – Chirurgijos skyriaus asistentas, Lazaris Epšteinas – Rentgeno kabineto vedėjas, Janina Stancevičiūtė – Vidaus, vaikų ir užkrečiamųjų ligų skyriaus asistentė.