Šiais metais minime šviesaus atminimo Juozo Bariso 120-ąsias gimimo metines.

Juozas Barisas gimė 1903 m. gruodžio 22 d. Pazūkų kaime (Maldučionių vlsč., Panevėžio apskr.) Jurgio Barisevičiaus (1870–1944) ir Barboros Rutkauskaitės (1879–1945) šeimoje.

1913–1915 m. J. Barisas mokėsi Pušaloto kaimo mokykloje, 1915–1916 m. skaityti ir rašyti mokė dėdė Jurgis Barisas. 1918 m. pradėjo mokytis Panevėžio gimnazijoje, įstojo į ateitininkų kuopą. Būdamas Panevėžio gimnazijos 3-ioje klasėje, 1919 m. kovo 31 d. J. Barisas įstojo savanoriu į Panevėžio srities apsaugos būrio 3-iąją kuopą. Tų pačių metų rugsėjo 16 d. baigė mokomosios komandos kursą ir buvo perkeltas į 5-ą kuopą. 1919 m. spalio 18 d. paleistas nuo karo prievolės kaip nepilnametis ir einantis mokslą, išbrauktas iš bataliono ir 5-os kuopos karių sąrašo.

Baigęs gimnaziją, J. Barisas įstojo į Aukštesniąją technikos mokyklą Kaune, mokėsi elektriko specialybės. Mokydamasis įstojo į Šaulių sąjungą. 1923 m. sausio mėn. savanoriškai dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime. 1926 m. Kaune, įsikūrus pirmai radijo stočiai, labai susidomėjo radijo imtuvais. Įsigijo „Telefunken“ radijo aparatą, o 1927 m. jau turėjo radijo skyrių Šv. Kazimiero knygyne Kaune, Laisvės alėjoje. Kaune J. Barisas susipažino su Sofija Stalionyte ir 1928 m. birželio 24 d. susituokė Garliavos bažnyčioje. 1928 m. šeima apsigyveno Panevėžyje. 1928 m. rugsėjo 7 d. J. Barisui Karių savanorių komisija suteikė Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio vardą. 1928 m. spalio 20 d. J. Barisas apdovanotas savanorio medaliu. 1929 m. kaip Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris ir šaulys J. Barisas gavo 11 ha žemės iš Gedučių dvaro (Vaškų vlsč., Panevėžio apskr.). Barisų šeima Panevėžyje  Respublikos g. pasistatė namą, atidarė radijo aparatūros parduotuvę ir taisyklą. Prekiavo dviračiais, motociklais, „Opel“ markės automobiliais, „Philips“ radijo imtuvais. 1933 m. J. Barisas studijavo Vokietijoje, įgijo elektros inžinieriaus diplomą. Grįžęs į Panevėžį, dirbo Panevėžio amatų mokykloje direktoriaus pavaduotoju ir Elektrotechnikos skyriaus vedėju. Buvo surengęs 6 mėnesių elektromonterių kursus. 1930 m. naujojoje Panevėžio ligoninėje J. Barisas įvedė elektrą ir signalizaciją. 1933 m. Panevėžyje vykstant Eucharistiniam kongresui, J. Barisas įrengė dekoratyvų Panevėžio katedros apšvietimą. J. Barisas buvo aktyvus Panevėžio katalikų veikimo centro narys, ateitininkų, senelių, kalinių globos organizacijų veikėjas, aktyviai veikė Šv. Vincento Pauliečio draugijos Panevėžio skyriaus veikloje.  Barisų šeima buvo įsigijusi automobilį, daug keliavo. Juozas ir Sofija Barisai susilaukė 4 vaikų: Danutės (1929), Laimutės (1930), Antano (1933), Onutės (1934).

Užėjus sovietų valdžiai, 1940 m. liepos 12 d. po kratos namuose, J. Barisas buvo suimtas, kalintas Panevėžio kalėjime, vėliau Kaune IX forte, nuteistas 8 metams tremties ir 1941 m. gegužės mėn. išvežtas į Vorkutą. Vėliau perkeltas į Intos lagerį. Barisų šeimos namas buvo nacionalizuotas, šeima įtraukta į tremiamųjų sąrašus, priversta slapstytis. 1941 m. rugsėjo 8 d., neatlaikiusi streso, mirė Sofija Barisienė. Mažamečiai vaikai liko Sofijos Barisienės motinos Uršulės Stalionienės globai. Barisų šeimos vaikus globojo kunigas Vladislovas Butvila, rėmė vyskupas Kazimieras Paltarokas.

1947 m. J. Barisas grįžo į Lietuvą. Negavęs leidimo apsigyventi Panevėžyje, išvyko į Anykščius, ten dirbo inžinieriumi. 1948 m. Anykščiuose J. Barisas susituokė su Stase Morkūnaite, kuri po trijų savaičių kartu su tėvais buvo ištremta į Sibirą. J. Barisas išvyko gyventi ir dirbti į Kauną. 1955 m. S. Morkūnaitė-Barisienė grįžo iš Sibiro ir su vyru apsigyveno Kaune. Šeima užaugino 3 vaikus: Ramunę, Astą ir Joną.

Juozas Barisas mirė 1987 m. gruodžio 11 d. Kaune. Palaidotas Karmėlavos kapinėse.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitsė-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriuje saugomas Laimutės Sofijos Barisaitės fondas F155, kuriame gausu visų Barisų šeimos narių dokumentų ir fotografijų.

Iš kunigo Augustino Liepinio atsiminimų

<…> Aš jau gyvenau Panevėžio „Sodų Trijuose“ (taip vadino mano butą ir Katalikų veikimo centro Panevėžyje būstinę). 1927 m. pabaigoje ar 1928 m. pradžioje pas mane užeina „pavasariško šypsnio“ jaunikaitis. Tai būta jaunadvasiškos prigimties Pazūkų kaimo Juozo Bariso. Jis Kaune baigė elektromonterių ar panašią elektros srities mokyklą ir atvažiavo į Panevėžį įsidarbinti. Juozas Barisas – tai nepaprasto jaunatviško entuziazmo ir neišsenkamo visokeriopo kūrybingumo žmogus. Jis pats laikėsi nesenstančio jaunatviškumo ir kitus ragino kiekviena proga privatiniuose pasikalbėjimuose, susirinkimuose, pokalbiuose, laiškuose… Neatsižvelgdamas į savo realius kasdienius darbus, J. Barisas nuolat darbavosi įvairiose organizacijose, ypač uoliai dalyvaudamas katalikiškoje akcijoje. Katalikiškasis jaunimas (pavasarininkai, ateitininkai, šiaip moksleiviai) buvo jo nuolatinio veiklumo Alfa ir Omega. Ypač daug gyvumo jis rodė, kur buvo daugiau judėjimo. Iškylos su jaunimu, ekskursijos J. Barisą gaivino ir palaikė jame pavydėtiną jaunatvę. Jis nevengė ir pasivažinėjimų siauresniuose pažįstamųjų būreliuose. Jį visur lydėdavo dainos, išgarsėjęs jo pjūklas. J. Barisas nepalūžo ir sunkiausiomis gyvenimo valandomis. Jo finansai niekad nestovėjo aukštame lygyje, bet surado būdų bei lėšų išsiųsti žmoną Sofiją į Vokietiją širdies sustiprinti. Labai striuka jam buvo statant Respublikos gatvėje (Nr. 32) pustrečio aukšto mūro namą. Jis ir čia rankų nenuleido. 1941 m. atsidūręs Vorkutoje, ir iš ten rašė namo optimistiškus laiškus, ragindamas vaikučius augti ir stiprėti tėvų dvasioje. Pavasariškas šypsnis lydėjo J. Barisą per visą, dažnai nelengvą gyvenimą. <…> Labai artimi mano santykiai su Panevėžio Sofija ir Juozu Barisais pasidarė ypač nuo to laiko, kai aš apsigyvenau jų namo trečiame (palėpiniame) aukšte. Su jais ekskursuodamas aš išmaišiau visą Lietuvą skersai ir išilgai. <…> (Iš: Liepinis, Augustinas. Asmenybės: [atsiminimai]. Panemunis. 1976 m. PAVB, skaitmeninis archyvas)

Naudota literatūra: 

1. Barisas Juozas. – Portr. // Ateitininkai – komunistų ir nacių kankiniai. – [Putnam, Conn.] : Krikščionis gyvenime, 1991. – P. 23–25.

2. Stalilionis, Algimantas. Juozas Barisas (Barisevičius) : savanoris / Algimantas Stalilionis. – Iliustr.. – Bibliografija straipsnio gale // Laisvės ir Tėvynės ginti, 1918–1920 m. – [Kaunas] : [Vitae Litera] ; Pumpėnai, Pasvalio r. : Būk geresnis, 2022. – P. 75–86.

3. Savanorio Juozo Bariso šeimos šviesa / Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyrius, Panevėžio kraštiečių klubas „Tėviškė“ ; [sudarytojos Liudvika Knizikevičienė, Stasė Mikeliūnienė]. – Panevėžys : [D. Rudžio individuali įmonė], 2016 (Panevėžys : D. Rudžio IĮ). – 151, [1] p. : iliustr., faks., portr.

Galerijoje – fotografijos iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriuje saugomų fondų: Laimutės Sofijos Barisaitės fondo F155, Julijos Žukauskaitės fondo F115, Povilo Šidlausko fondo F177, Elenos Gabulaitės fondo F9, Bibliotekos skaitmeninio archyvo, taip pat leidinių viršelių vaizdai iš Bibliotekos fondų.

Kviečiame domėtis.

Informaciją parengė
Sigita Marcinkevičienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius