Kooperacijos sąjūdžio plėtra tarpukario Lietuvoje palietė ir mokyklas.

1931 m. spalio 24 d. Panevėžio pradžios mokykloje Nr. 1 buvo sušauktas mokinių susirinkimas, kuriame aptarti mokinių kooperatyvėlio steigimo klausimai.

„Tą pačią dieną į kooperatyvėlį įsirašė nariais daugiau kaip 100 vaikų, kurie nutarė mokėti pajaus 1 litą. Į valdybą išrinko IV skyriaus mokinį Rimvydą Sideravičių, sekretore – IV skyriaus mokinę Birutę Adomėnaitę, prekių pardavėja – IV skyriaus mokinę Eleną Eržikevičiūtę, kasininke – III skyriaus mokinę Verutę Černišovaitę ir iždininke – IV skyriaus mokinę Eleną Pauliukaitę.

Susirinkime kooperatyvėlio reikšmę paaiškino mokyklos vedėjas Stasys Janauskas ir prisiėmė visą kooperatyvėlio vadovavimo darbą. Išrinktoji valdyba tuojau ėmėsi darbo: supirko prekes, užvedė knygas ir pradėjo prekes pardavinėti lapkričio 4 d. Prekės buvo parduodamos žemiausia kaina po 0,5 cento virš savikainos. Kooperatyvėlyje buvo galima gauti visų mokiniui reikalingų prekių, pavyzdžiui: visų rūšių sąsiuvinių, pieštukų, plunksnų, dažų, liniuočių, pielučių, siūlų, sugeriamojo popieriaus ir didžios pertraukos metu – šviežių bulkučių.

Kooperatyvėlio nariai darydavo susirinkimus, kuriuose patys, mokytojams prižiūrint, darydavo pranešimus ir paskaitas, o vėliau, kiek pažaidę, išsiskirstydavo namo. <…> Kooperatyvėlis tiek mokinių, tiek tėvų tarpe įnešė didelio susidomėjimo ir gyvumo visame mokyklos gyvenime“. (Panevėžio pradžios mokyklos Nr. 1 kronika, PAVB F8-637)