Gurienės Genutė, Linkevičių Stasiukas, Juškų Elžbutė, Pranauskių Antaniukas, Kriščiūnienės Eliutė, Vaišnorų Steputė… – taip meiliai vardijami 1930 m. Šv. Vincento Pauliečio draugijos Panevėžio skyriaus veiklos ataskaitoje nepasiturinčių panevėžiečių šeimų vaikai, lankantys 1930 m. birželio mėnesį Varnaičių gatvelėje atidarytą draugijos išlaikomą vaikų darželį.

1930 m. liepos 30 d. „Panevėžio balse“ rašoma: „Panevėžy (Varnaičio gatvelė nr. 4) jau pusantro mėnesio gyvuoja Šv. Vincento a Paulo draugijos Panevėžio skyriaus vaikų darželis. Jį lanko 20 vaikučių nuo 3 iki 6 metų amžiaus. Dauguma vaikų – suvargusių šeimų. Jie praleidžia čia kuo ne visą dieną, nuo 9  iki 18 val. Valgyti gauna triskart į dieną. Darželiu vaikučiai naudojasi nemokamai. <…> Gaila, kad mūsų lietuviškoji visuomenė mažai domisi savo švietimo ir labdarybės įstaigomis. Dažnai pro jas eidama lyg ir nemato jų. Tuo tarpu naujai įkurtas darželis laukia, kas jį sušelptų, palaikytų. Neatsilikime nuo kultūringo pasaulio, neatsilikime ir nuo Kauno, kur mažų vaikų auklėjimu vis daugiau rūpinamasi“.

1932 m. Panevėžyje apsilankiusi pedagogė, rašytoja Petronėlė Rūtelionienė gyrė Šv. Vincento Pauliečio draugijos Panevėžio skyriaus veiklą: „Viešėdama Panevėžyje, turėjau laimės atlankyti Šv. Vincento a Paulo draugijos skyriaus įstaigas. <…> Kiekvienas vaikų darželis turi didelės reikšmės, bet vaikų darželiai varguomenės bedaliams vaikams yra rimtas jų gyvenimo pagrindas. Tai ir tenka džiaugtis, kad tą pagrindą šv. Vincento a Paulo draugija jau tik viename Panevėžyje kuria tokiai daugybei vaikučių. <…> Panevėžiečiams, mano įsitikinimu, nesvetima šv. Vincento a Paulo draugijos vedamoji pakraipa. Jų jautriai atsiliepiama į jos reikalus, giliai atjaučiama šių dienų pasunkėjusi materialė būklė ir teikiama parama“. (Rūtelionienė, Petronėlė. Labdarybės galia // Šv. Vincento a Paulo draugijos Panevėžio skyrius 1932 metais. Panevėžys, 1933. P. 4–7)