Knygos pasakoja ne tik istorijas, kurios jose užrašytos. Neretai jų antraštiniuose lapuose aptinkame proveniencijas (antspaudus, įrašus, dedikacijas, ekslibrisus ir kt.). Tai yra knygų priklausomybės asmenims, institucijoms ženklai. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde gausu tokių knygų. Pristatome knygas iš Pirmųjų Rodų (Panevėžio r., Krekenavos sen.) dvaro savininko Juozapo Kordzikovskio (Józef Michal August Kordzikowski) bibliotekos.

Dešinėje kelio Panevėžys–Upytė–Krekenava pusėje yra buvusios dvarininkų Švoinickių valdos – Antrieji Rodai, vykstant toliau, pasiekiami Pirmieji Rodai – dvarininkų Kordzikovskių dvarvietė. Kordzikovskių Rodai (arba Pirmieji Rodai) išsidėstę 1 km į šiaurės rytus nuo Krekenavos.

XIX a. pirmoje pusėje Pirmųjų Rodų dvarą valdė Simonas Kordzikovskis (Szymon Tadeusz Kordzikowski). Po jo mirties 1847 m. dvaras atiteko vyriausiajam sūnui Juozapui. Išsami informacija apie J. Kordzikovskį jo sūnaus pateikta bajoro Jokūbo Geištoro atsiminimų „Pamiętniki Jakóba Gieysztora z lat 1857–1865“ (Wilno, 1913) pirmajame tome.

J. Kordzikovskis gimė 1815 m. vasario 9 d., mokėsi Kražių gimnazijoje, aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime, kovojo Augustino Kordzikovskio būryje, vėliau – Antano Gelgaudo armijoje. Po sukilimo grįžo į Rodų dvarą, rūpinosi ūkiu, domėjosi literatūra, istorija. Sukaupė vertingą biblioteką, kurios lenkiškąją dalį padovanojo muziejui Rapersvilyje (Šveicarija). Jo atsiminimų apie 1831 m. sukilimą fragmentai taip pat pateko į šį muziejų.

1861 m. J. Kordzikovskis paskirtas Valstiečių reikalų komisijos nariu, 1863 m. sukilimo metu – parapijos įgaliotiniu. Po kratos 1864 m. su žmona Rachele (Rachelė Antanina Julijona Dambrauskaitė-Kordzikowska) suimti, kalinti Panevėžyje (caro generolo Božerianovo įsakymu), vėliau pervežti į Kauną. Jiems grasino tremtimi, turto konfiskavimu, bet buvo paleisti, skiriant policijos priežiūrą ir sumokant baudą – 40 proc. metinių pajamų. J. Kordzikovskis mirė 1899 m. kovo 3 d. Roduose, palaidotas Krekenavos miestelio (Panevėžio r.) kapinėse.

Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo ir emigracijos muziejų (dabar – Lenkų muziejus) Rapersvilio miesto pilyje 1870 m. įkūrė grafas Vladislovas Broel-Pliateris (Władysław Ewaryst Broel-Plater). Muziejaus rinkinius sudarė senieji spaudiniai, rankraščiai, meno kūriniai. Juos grafas testamentu užrašė būsimai iš carinės Rusijos jungo išsilaisvinusiai Lenkijos ir Lietuvos valstybei. Tačiau to laiko, kai susikūrė dvi savarankiškos respublikos, jis nebesulaukė. Po V. Pliaterio mirties muziejus tęsė veiklą. Lenkijai 1918 m. atkūrus nepriklausomybę, remiantis grafo testamentu, sukauptos muziejinės vertybės turėjo grįžti į tėvynę. Jauna Lietuvos Respublika dėl tuo metu jai buvusios sudėtingos politinės situacijos (Vilniaus krašto okupacija) pretenzijų neturėjo. 1927 m. beveik visa neįkainojamų vertybių kolekcija iš muziejaus buvo išvežta į Varšuvą.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Varšuva, intensyviai vermachto apšaudoma, bombarduojama, patyrė daugiausia nuostolių iš visų didžiųjų šalies miestų. Vokiečių kariuomenė sunaikino daugybę bibliotekų, o kai kurių bibliotekų pastatai patyrė didžiulę žalą. Nuo bombardavimų nukentėjo ir Centrinė karinė biblioteka (Centralna Biblioteka Wojskowa), kurioje buvo saugoma iš Rapersvilio muziejaus atkeliavusi vertinga knygų ir rankraščių kolekcija. Nors gaisro išvakarėse ši kolekcija iš bibliotekos buvo išnešta, tačiau 1944 m. malšinant Varšuvos sukilimą, buvo sunaikinta. Tikėtina, kad toje kolekcijoje buvo ir J. Kordzikovskio perduotos asmeninės bibliotekos knygos.

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugoma 11 knygų iš J. Kordzikovskio kolekcijos. Iš jų 3 – Juozo Miltinio memorialiniame bute (Algirdo g. 54-19, Panevėžyje) esančioje Maestro asmeninėje bibliotekoje.

Kaip knygos pateko į G. Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką? Prieš kurį laiką iš Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos gavome per 970 egz. knygų, priklausiusių zoologui, pedagogui, kraštotyrininkui Jurgiui Elisonui ir jo žmonai Onai Elisonienei. Tarp jų ir pastebėjome kelias spaudais „Z Księgozbioru Józefa Kordzikowskiego w Radach“, „Bibljoteka Jozefa Kordzikowskiego w Radach“ pažymėtas knygas, o vienoje – įrašą: Józef Kordzikowski.

J. Elisonas, būdamas draugijos „Gimtajam kraštui tirti“ valdybos nariu, pirmininku, dirbęs Panevėžio gimnazijoje, Panevėžio mokytojų seminarijoje, Panevėžio mergaičių gimnazijoje, ne tik pats su dideliu užsidegimu rinko dvarų paveldą, bet skatino ir mokinius kaimuose, dvaruose ir miesteliuose rinkti senas knygas, užrašinėti tėvų, senolių atsiminimus, smulkiąją tautosaką. Tikėtina, kad tokių ekspedicijų metu ir surastos J. Kordzikovskio bibliotekai priklausiusios knygos, vėliau tapusios J. Elisono asmeninės bibliotekos dalimi.

Tikėtina, kad J. Miltinis knygas su J. Kordzikovskio bibliotekos spaudais galėjo įsigyti kuriame nors antikvariate gyvenant Paryžiuje (1932–1937 m.) arba Vilniaus ar Kauno antikvariatuose. Kelios J. Kordzikovskio asmeninei bibliotekai priklausę knygos saugomos Vroclavo universiteto bibliotekoje (https://www.bibliotekacyfrowa.pl), Pomeranijos bibliotekoje Šcecine (https://pbc.gda.pl).

Net keliasdešimt egzempliorių saugoma Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Leidinių sąrašą rasite čia.

Pateikiame knygų, priklausiusių Juozapo Kordzikovskio asmeninei bibliotekai, sąrašą. Jas rasite Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus retų knygų fonde bei Juozo Miltinio memorialiniame bute. Leidinius skaitymui Elžbietos Jodinskaitės kraštotyros skaitykloje ir Juozo Miltinio memorialiniame bute galima užsisakyti elektroninių paslaugų portale www.ibiblioteka.lt 

Cantrel, Émile. Nouvelles à la main sur la comtesse du Barry. Paris, 1861. IV, 441, [3] p., [1] iliustr. lap. (Saugoma J. Miltinio memorialiniame bute)

Choderlos de Laclos, Pierre-Ambroise-François. Les liaisons dangereuses. T. 2. Bruxelles, 1869. 291 p. (Saugoma J. Miltinio memorialiniame bute)

Daumas, Eugène. Les chevaux du Sahara et Les moeurs du désert. 3e édition, revue et augmentée. Paris, 1855. 437, [1] p.

La Fontaine, Jean de. Fables de J. de La Fontaine. T. 1. Paris, [s.a.]. XVI, 174 p.

La Fontaine, Jean de. Fables de J. de La Fontaine. T. 2. Paris, [s.a.]. 220, [4] p.

Lamartine, Alphonse de. Recueillements : poétiques. Paris, 1839. XX, 300 p. (Saugoma J. Miltinio memorialiniame bute)

Platonas. La republique, ou Du Juste, et de l’injuste. T. 1. Dresden, [1787]. XXXIV, 254 p. : iliustr.

Regnault, Henri-Victor. Premiers éléments de chimie. Paris, 1850. 554 p.

Schubert, Gotthilf Heinrich von. Ansichten von der Nachtseite der Naturwissenschaft. 2. Ausgabe. Leipzig, 1850. [VIII], 282 p.

Toussenel, Alphonse. Le monde des oiseaux : ornithologie passionnelle. T. 1. Paris, 1853. III, 484, [23] p.

Toussenel, Alphonse. Le monde des oiseaux : ornithologie passionnelle. T. 2. Paris, 1855. VII, 412, [2] p.

Rengiant informaciją naudotasi Jokūbo Geištoro atsiminimų „Pamiętniki Jakóba Gieysztora z lat 1857–1865“ pirmuoju tomu (Wilno, 1913), Kazio Misiaus knyga „Kražių mokykla ir gimnazija 1773–1844 metais“ (Vilnius, 2015), Lenkų muziejaus Rapersvilyje svetaine https://polenmuseum.ch/en/, straipsniu „The decimation of Polish Libraries in The Second World War“, publikuotu Lenkijos nacionalinės bibliotekos svetainėje https://www.bn.org.pl/, Jūratės Mičiulienės straipsniu „Kur pasklido 13 vagonų Abiejų Tautų Respublikos paveldo, išvežto iš Šveicarijos?“, publikuotu naujienų portale 15min.lt https://www.15min.lt/, geneologijos svetaine https://www.geni.com/, Lietuvos kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistema https://cemety.lt/

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius