Kasmet iškritus pirmosioms snaigėms, stipriau suplaka mūsų visų širdys – pajuntame, kaip artėja gražiausios ir jaukiausios metų šventės. Didžioji kalėdinė eglė Laisvės aikštėje, girliandomis mirksinčių žaliaskarių eglučių alėja Senvagėje, spindintis miesto tiltas ir kitos išdabintos miesto erdvės nuteikia šventiškai ir pakiliai. Jau visai netrukus namai pakvips Kūčių kepiniais, o mes linkėsime vieni kitiems gerumo, ramybės, nuoširdžių šypsenų ir šiltų apsikabinimų…

Pristatome tarpukario fotografiją, kurioje – šventiškai nusiteikusi Panevėžio apskrities Žalgirio (Žaliosios) miškų urėdo Aleksandro Sakalausko šeima prie žaisliukais ir trispalvėmis papuoštos Kalėdų eglutės.

Kokiomis nuotaikomis panevėžiečiai pasitikdavo didžiąsias metų šventes anksčiau, galima pajusti, pavarčius tarpukario „Panevėžio balso“ numerius. Spauda mirga nuo reklamų, kviečiančių įsigyti skanėstų: „gryno bičių medaus krupnikui, šviežios degintos kavos „Moka“, grietinės, sviesto, riešutų, olandiškų silkių, „moderniškiausių bombonerkų“, gražiausių eglučių papuošalų.

„Kalėdos! Nauji Metai! – skamba kiekvieno lūpose. Ir iš tikrųjų, kur tik pasisuksi, kur tik eisi, – visur ta pati giesmė. Įeisi manufaktūros krautuvėn ar gastronomijos – visur vyrauja švenčių nuotaika. Siuvėjai užversti darbu siūti naujus kostiumus, kurpiai nebesuspėja atlikti užsakymų, nebesuspėja kalti puspadžių. Vyras susirūpinęs galvoja, kuo galėtų geriau nuteikti savo žmoną, savo šeimyną per šventes, rūpinasi dovanų pirkimu. Žmona ruošiasi skanius valgius gaminti, gardžius kepsnius kepti… <…> Žodžiu, visa, kas gyva, ruošiasi toms didelėms šventėms.“ (Panevėžio balsas, 1934 12 30).

Spaudoje taip pat primenama „pasirūpinti dvasios reikalais, gausiai pareikšti labdaringų darbų, parodyti širdies gyvenimo parblokštiems“. Tad ir mes, sukdamiesi malonių rūpesčių verpete, nepamirškime Kalėdų šventės prasmės. Dalinkimės meile, šiluma ir dėmesiu ne tik su artimaisiais, bet ir su tais, kuriems to trūksta.