Sausio 15 d. minime buvusio Panevėžio viešosios valstybinės bibliotekos vadovo Antano Biliūno 120-metį. Pedagogas, rašytojas ir bibliografas, rašytojo Jono Biliūno brolio Juozapo sūnus A. Biliūnas gimė ir užaugo Andrioniškyje (Anykščių r.). Baigęs Andrioniškio pradžios mokyklą, mokėsi Ukmergės valstybinėje gimnazijoje, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Humanitarinių mokslų fakultete, Filologijos skyriuje. 1926–1941 m. jis dirbo pedagoginį darbą Ukmergėje: buvo Ukmergės žydų „Šviesos“ gimnazijos lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos mokytoju, Ukmergės valstybinės amatų mokyklos mokytoju, Ukmergės mokytojų seminarijos direktoriumi. Nacių okupacinės valdžios persekiotas ir suimtas dėl antifašistinių nuotaikų, bet įtakingiems ukmergiškiams užstojus, paleistas ir persikėlė į Panevėžį.

A. Biliūnas, remiantis Švietimo vadybos Pradžios mokslo departamento direktoriaus Stasio Jakšto pasirašytu raštu, nuo 1941 m. spalio 1 d. paskirtas Panevėžio viešosios valstybinės bibliotekos vedėju. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, biblioteka veikė pastato Respublikos g. 14 antrajame aukšte. Vokiečių kariuomenei įžengus į Panevėžį, pirmasis pastato aukštas buvo perduotas jos reikmėms. Spalio pabaigoje, vokiečių okupacinei valdžiai pareikalavus, perduotas ir antrasis šio pastato aukštas. Patalpos bibliotekai išnuomotos Birutės g. 2. A. Biliūnas bibliotekai vadovavo iki 1944 m.

A. Biliūnas rašė straipsnius 1941–1944 m. Panevėžyje leistam laikraščiui „Panevėžio apygardos balsas“. Vienas jų – apie bibliotekos skolininkus skelbiamas 1944 m. kovo 18 d. laikraštyje.

Sovietinis saugumas už laikraštyje publikuotą apsakymą „Mirties traukiniai“, skirtą į Šiaurę išvežtos N. Laskauskaitės atminimui, 1946 m. jį suėmė. A. Biliūną kaltino ir už tai, kad, būdamas Panevėžio viešosios valstybinės bibliotekos vedėju, iš fondų išėmė sovietinę politinę literatūrą, parašė šmeižikišką straipsnį, už kurį ir honorarą gavo. 1947 m. malonės tvarka nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas, bet neišteisintas. Tik 1988 m. reabilituotas kaip nuteistas nepagrįstai. 1947–1965 m. A. Biliūnas gyveno Vilniuje, dirbo tuomečiuose Lietuvos knygų rūmuose bibliografu, vėliau – Retrospektyvinės bibliografijos skyriaus vedėju. Prisidėjo prie nacionalinės bibliografijos rodyklės sudarymo.

Spaudoje debiutavo 1923 m. – „Aušrinėje“ išspausdintas jo eilėraštis „Laisvės dainai“. Vėliau jo kūryba publikuota „Lietuvos žiniose“, „Kultūroje“, „Trečiame fronte“, almanache „Prošvaistė“. 1935 m. parengtas eilėraščių rinkinys „Išpažintis Lietuvai“ buvo konfiskuotas už socialinį kriticizmą ir antifašistines nuotaikas. Pasirašinėjo Audros Varpelio, A. Andrioniškio, Ant. Andrioniškio slapyvardžiais.

Rankraščiuose, kurie saugomi Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje, liko A. Biliūno dienoraščiai, grožinė kūryba.

Mirė 1970 m. sausio 16 d. Vilniuje, palaidotas gimtajame Andrioniškyje.

Apie A. Biliūną, palikusį pėdsaką ir Panevėžyje, daugiau skaitykite Almos Ambraškaitės straipsnyje „Antanas Biliūnas (1905–1970)“, publikuotame mokslinės konferencijos „Panevėžio kultūrinė erdvė ir žmonės“ (Panevėžys, 2003) leidinyje bei Raimundo Klimavičiaus straipsnyje „Biblioteka karo verpetuose“, publikuotame žurnalo „Senvagė“ 2022 m. 2-ajame numeryje.

Pateikiame A. Biliūno parašytų, knygų, straipsnių, publikuotų įvairiuose leidiniuose, sąrašą. Juos rasite Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, o laikraščio „Panevėžio apygardos balsas“ skaitmenintus vaizdus – ir Lietuvos skaitmeninto kultūros paveldo portale www.epaveldas.lt.

Biliūnas, Antanas. Baltieji šešėliai : iš atsiminimų apie Joną Biliūną. Vilnius, 1968. 90, [3] p. : iliustr.            

Biliūnas, Antanas. Baltieji šešėliai : iš atsiminimų apie Joną Biliūną. 2-as leid. Vilnius, 1981. 79, [1] p. : iliustr.

Biliūnas, Antanas. Puntuko akmuo : praeities atspindžiai apsakymuose. Vilnius, 1970. 163 p. : iliustr.

Biliūnas, Antanas. Rinktinė. Vilnius, 1974. 245, [2] p., [3] faks., portr. lap. : iliustr.  

Biliūnas, Antanas. [Biografija, kūrinių ištraukos] // Anykščių glėbyje. Vilnius, 2017. P. 132–147.

Biliūnas, Antanas. Duona // Prošvaistė. Kn. 4. Kaunas, 1940. P. 12–38.

Biliūnas, Antanas. Kiniečių kreivio mirtis. Cementiniai veidai // Prošvaistė. Kn. 3. Kaunas, 1939. P. 61–67.

Biliūnas, Antanas. Neužmirškite būti žmonėmis : iš Antano Biliūno rankraščių // Pasaulio anykštėnas. 2011, nr. 2, p. 68–70.

Biliūnas, Antanas. Per vargus ir darbą : [apie knygnešį Valerijoną Laskauską] // Knygnešys, 1864–1904. T. 2. Kaunas, 1928. P. 191–195.

Biliūnas, Antanas. Per vargus ir darbą : [apie knygnešį Valerijoną Laskauską] // Anykščių krašto knygnešiai ir daraktoriai. Utena, 2004. P. 128–130.

Biliūnas, Antanas. Flamarijono tomelis // Mano knygelės. Vilnius, 1984. P. 19–20.       

Biliūnas, Antanas. Puntuko akmuo // Diskusijos baigtos. Vilnius, 1975. P. 113–129.

Biliūnas, Antanas. Puntuko akmuo // Diskusijos baigtos. Vilnius, 1983. P. 142–163.

1968 metų iliustruotos knygos : [iliustracijų reprodukcijos]. [Kn. 3]. Antanas Biliūnas. Baltieji šešėliai / Edvardo Kvedarausko iliustracijos. Vilnius, 1968. [12] p. : iliustr.

Publikacijos „Panevėžio apygardos balse“

Biliūnas, Antanas. Lietuvos pasaka : [eilėraštis] / A. Andrioniškis // Panevėžio apygardos balsas. 1942, kovo 8, p. 3.

Biliūnas, Antanas. Malda vilčiai : [eilėraštis] / Ant. Andrioniškis // Panevėžio apygardos balsas. 1942, birž. 7, p. 3.

Biliūnas, Antanas. Mirties traukiniai : į Šiaurę išvežtos N. Laskauskaitės atminimui / Ant. Biliūnas // Panevėžio apygardos balsas. 1943, saus. 16, p. 2.

[Biliūnas, Antanas]. Nesąžiningi knygų ėmėjai // Panevėžio apygardos balsas. 1944, kovo 18, p. 4.

Biliūnas, Antanas. Pasaka ; Viltis : [eilėraščiai] / Ant. Andrioniškis // Panevėžio apygardos balsas. 1942, bal. 3, p. 2, 3.

Biliūnas, Antanas. Puntukas : [eilėraštis] / A. Biliūnas // Panevėžio apygardos balsas. 1944, kovo 25, p. 2.

Biliūnas, Antanas. Velykiniai pasveikinimai panevėžiečiams : [feljetonai] / Ant. Andrioniškis // Panevėžio apygardos balsas. 1942, bal. 3, p. 4.

Biliūnas, Antanas. Vėlinių žvakės : [eilėraštis] / Ant. Andrioniškis // Panevėžio apygardos balsas. 1942, spal. 31, p. 2.

Rengiant informaciją naudotasi Almos Ambraškaitės straipsniu „Antanas Biliūnas (1905–1970)“, publikuotu leidinyje „Panevėžio kultūrinė erdvė ir žmonės“ (Panevėžys, 2003), Raimundo Klimavičiaus straipsniu „Biblioteka karo verpetuose“, publikuotu žurnalo „Senvagė“ 2022 m. 2-ajame numeryje, Raimundo Klimavičiaus sudarytu dokumentų rinkiniu „Karo verpetuose“ (Panevėžys, 2023), biobibliografinio žodyno „Anykščių kraštotyrininkai“ 1-ąja dalimi ­„Biografijos“ (Anykščiai, 2016).

Nuotraukoje – Antanas Biliūnas. Vilnius, XX a. 6 deš. Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus VŽM F 2555. Prieiga internete: https://www.limis.lt/valuables/e/805488/51117785?searchId=11070843&menuIndex=1&digitalObjectId=51117895

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius