Vasario 16-oji – išskirtinė diena mūsų tautai ir valstybei.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“. Daugiau nei prieš šimtmetį priimtas sprendimas atkurti nepriklausomą Lietuvą tapo pamatu mūsų tautos ateities kartoms.

Lietuvos Nepriklausomybės diena pradėta švęsti nuo pirmųjų jos metinių. 1919–1940 m. Nepriklausomybės Akto priėmimo diena Lietuvoje minėta kaip valstybinė šventė. Okupacijų metais Vasario 16-oji toliau buvo švenčiama išeivijoje, o Lietuvoje minėta slapta. Atkūrus Lietuvos Respubliką, atgimė ir Nepriklausomybės šventė.

Šis istorinis įvykis iškilmingai paminėtas 1928 m. vasario 16-ąją, kuomet visa Lietuva šventė Valstybės atkūrimo 10-ąsias metines. Šventei ruoštasi atsakingai: Kaune sudarytas vyriausias komitetas 10 metų Lietuvos atgijimo iškilmėms ruošti, kuris kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose sudarytiems vietos komitetams teikė bendruosius nurodymus kaip deramai pažymėti sukaktuves. Prie šventės organizavimo ypač prisidėjo Šaulių sąjungos šaulių rinktinių ir būrių valdybos. Susikaupimu ir ramiu džiaugsmu Nepriklausomybės 10-mečio sukaktuvės pažymėtos ne tik Laikinojoje sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje. Iškilmių dieną miestai ir miesteliai pasipuošė tautiškomis vėliavomis, Vytauto Didžiojo, J. Basanavičiaus, V. Kudirkos ir kitų „mūsų garbingųjų tautos vyrų paveikslais“, bažnyčiose laikytos pamaldos su tai dienai pritaikytais pamokslais, vyko eilė iškilmingų posėdžių, per kuriuos skaitytas Prezidento A. Smetonos kreipimasis „Į tautą“, pagerbta tautos patriarcho dr. J. Basanavičiaus ir kritusių už Lietuvos laisvę atmintis. Šventės programa paįvairinta dainomis, šokiais, vaidinimais. Visoje Lietuvoje „prideramai pažymėtas tautiškas ir valstybiškas subrendimas“. Ne išimtis ir Panevėžio kraštas. Pristatome Romo Kauniečio fonde F150 saugomą fotografiją, kurioje – Naujamiesčio (Panevėžio r.) būrio šauliai, dalyvaujantys Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio minėjime.

Lietuvos šaulių sąjungos žurnale „Trimitas“ rašoma: „Šiemet Vasario 16-oji mums didi ir iškilminga diena. Tą dieną sukanka dešimt metų, kai didesnioji tautos dalis per savo sūnų pasiryžimą ir aukas atgavo kraštui nepriklausomybę. Vasario 16-oji didinga ir iškilminga tautos šventė. Kiekvienam tėvynainiui ji primena sunkias dėl krašto nepriklausomybės kovas ir vargus. Ne tik liūdesio bei džiaugsmo jausmą mumyse ji kelia, bet stiprybės ir vilčių ateities mūsų siekiams tiekia. <…> Mums gi, šauliams, šios sukaktuvės itin brangios ir mūsų širdžiai artimos. Mums, kaip kovų dėl nepriklausomybės dalyviams, jos iškelia aikštėn gyvą praeities vaizdą ir duoda progos prisiminti tiek savo žygius, tiek ir pagerbti tuos mūsų draugus, kurie švento tikslo siekdami, aukomis krito. Mūsų laisvė – jų aukos. <…>“ (Trimitas. 1928, nr. 4, p. 113)

Kovojusių už laisvę pasiaukojimas leidžia mums šiandien gyventi savo valstybėje. Kasdieniu darbu kurkime gražesnę, tvirtesnę ir saugesnę Lietuvą.