Gotiško stiliaus, daili, nedidelė (tik 12×17 m), mūrinė, balta, raudonų čerpių stogu, su vienu bokštu kairiajame šone, papuošta dailininko Stasio Ušinsko sukurtais vitražais, vietinių meiliai vadinta bažnytėle. Deja, neišlikusi… 1957 m. susprogdintą Berčiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią dabar mena ant buvusios bažnyčios pamatų iškilusi skulptoriaus Antano Kmieliausko skulptūra „Prisikeliantis Kristus“ („Prisikėlimas“). Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštyne, kunigo Povilo Šidlausko – Berčiūnų pirmosios Romos katalikų bažnyčios statybos iniciatoriaus – fonde, saugomos kelios mėgėjiškos bažnyčios statybos ir jos pamatų šventinimo fotografijos.

Ilgą laiką Berčiūnai neturėjo savo bažnyčios. Dalis kaimo gyventojų tuokdavosi, krikštydavo vaikus Naujamiesčio bažnyčioje, artimuosius laidodavo Naujamiesčio kapinėse. Kiti berčiūniečiai eidavo į Spirakių bažnyčią, šeimos narius laidodavo Berčiūnų senosiose kapinėse ir Berčiūnų pušyne esančiose kapinaitėse. XX a. 4 deš. besikuriančiame Berčiūnų kurorte vis daugiau vasarotojų čia praleisdavo savaitgalius. Panevėžio katedros kunigai ėmėsi iniciatyvos vasarvietėje aukoti Šv. Mišias, kurios vykdavo po atviru dangumi, kartais Panevėžio pašto darbuotojų viloje, seserų vienuolių namų verandoje, vėliau – vyskupo K. Paltaroko viloje įrengtoje koplyčioje. 1935 m. vasario 20 d. Berčiūnų bažnyčios statymo komiteto pirmininkas Panevėžio katedros klebonas kunigas Povilas Šidlauskas, komiteto kasininkas Jonas Kasperavičius ir sekretorius Rapolas Žitkevičius kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu: „Berčiūnų kurortui yra gyvas reikalas turėti vietoje bažnyčią, kurioje vasarojantys galėtų atlikti tikybines pareigas. Čia bažnyčios atsiradimas būtų visais atžvilgiais kurortui naudingas. <…> Šiuo drįstame nuolankiai prašyti Žemės ūkio ministeriją duoti tam reikalui valdiškos žemės sklypą nemažiau 0,5 ha greta Berčiūnų kapų.“ Tų pačių metų balandžio 12 d. Panevėžio vyskupijos kurijai pranešta, kad „prašymas paliktas be pasekmių“. Tačiau Bažnyčios statymo komitetas nenuleido rankų. To meto Panevėžio spaudoje randame žinučių apie organizuotas loterijas ir jose surinktas lėšas bažnyčios statybai. Miesto ir apylinkių gyventojai buvo kviečiami paremti bažnyčios statybą aukomis, kad „greičiau aukštyn kiltų Dievo namai Berčiūnuose“.

Pagaliau iš valdžios buvo gautas žemės sklypas prie geležinkelio stoties. Architektas Jonas Mulokas parengė bažnyčios projektą. Statybos pradėtos 1939–1940 metais. Prie būsimos bažnyčios pamatų liejimo darbų talkino visi berčiūniečiai ir aplinkinių kaimų gyventojai. 1941 m. rugsėjo 14 d. pašventinti bažnyčios pamatai. „Panevėžio apygardos balsas“ rašė: „1941 m. rugsėjo 14 d. Berčiūnuose įvyko didelio masto iškilmės: pašventinti gražios kurortinės paminklinės bažnyčios pamatai. Ši bažnyčia skiriama kaip paminklas išsivadavimui iš komunizmo jungo ir kaip šventa pagarba raudonojo teroro išvežtiesiems bei dėl laisvės žuvusiems vokiečių ir lietuvių kariams ar šiaip bolševikų nukankintiesiems. Pamatus pašventino ir pamokslą pasakė kun. A. Sušinskas. Po bažnytinių iškilmių buvo kurhauze apylinkės kaimų suruoštos gražios ir didelės vaišės, praėjusios nepaprastai jaukia nuotaika. Bažnyčios pašventinime ir vaišėse teikėsi dalyvauti Panevėžio komendantas, p. apskrities viršininkas ir daug kitų aukštų svečių. Bažnyčią stato kan. [Povilas] Šidlauskas savo iniciatyva geraširdžių žmonių aukomis.“ Bažnyčia buvo pašventinta, tačiau jos statyba nebaigta. 1944 m. atsitraukdami vokiečiai susprogdino šalia bažnyčios buvusius karinių sviedinių sandėlius. Pokario metais čia buvo įrengtas sandėlis, bažnyčia nuniokota. 1957 m. rudenį Berčiūnų pionierių-komjaunimo stovyklos viršininko įsakymu bažnytėlė susprogdinta. Bažnyčios statybos iniciatorius kunigas Povilas Šidlauskas 1950 m. gruodžio 30 d. nuteistas 10 metų pataisos darbų lageriuose. Iš Sibiro lagerių grįžo 1954-aisiais, po Stalino mirties.

1997 m. tuometinio Naujamiesčio klebono kunigo Rimanto Gudelio rūpesčiu pastatyta naujoji Berčiūnų Tautos kankinių bažnyčia. Dailininko S. Ušinsko vitražas „Jėzaus širdis“, sukurtas pirmajai Berčiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčiai ir pokario metais saugotas Krekenavos bažnyčioje, sugrąžintas į naująją Berčiūnų bažnyčią.